Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Savivaldos sistema
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Savivaldos sistema

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Istorija. Šiuolaikinė savivaldos samprata. Savivaldos sistemos. Vietos bendruomenės teisinis statusas. Lietuvos savivaldos institucijų tvarka ir formos. Europos šalių savivaldos institucijų tvarka ir formos. Išvados.

Ištrauka

Mano kursinio darbo tema yra "Europos šalių savyvaldos sistema ir Lietuvos savyvaldos sistema – palyginamoji analizė". Aš pasirinkau būtent šia temą, nes noriu daugiau sužinoti apie Europos Sąjungas valstybes. Kadangi Lietuva irgi yra ES narė, tai mane domina kokia savivaldos sistema vadovaujasi kitos Europos Sąjungos šalis. Tokiu būdu galima patobulint Lietuvos vadovavimą, atrasti, išmokti ir pritaikyti naujoves. Dauguma Europos šalys yra gana klestančios, todėl Lietuvai vertėtų pasekti jų pavyzdžiu. Aišku aš nesiruošiu, nagrinėti visas sritys, o tiesiog palyginsiu gan įvairią ir įdomia savyvaldybės sistemą. Bandysiu atrasti bendrus bruožus, paaiškinti skirtumus. Pradžioje aš bendrai papasakosiu kas tai yra savyvaldybė, kuom jinai užsiima ir iš kur atsirado, tiesog bendra informacija.Toliau aptarsiu Lietuvos savyvaldybės sistemą, kaip jinai veikia. Sekantis žingsnis būtų susipažinti su Europos šalių savyvaldybėmis.Po to aš bandysiu palyginti , atrasti panašumus ir skirtumus. Galiausiai seks išvados ir mao nuomonės apie išnagrinėtą dalyką.
Įvairiuose oficialiuose Lietuvos ir užsienio institucijų paskelbtuose dokumentuose vietos savivalda apibrėžiama nors ir panašiai, tačiau nevienodai. Dabartiniame Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme nurodoma, kad "vietos savivalda - tai valstybės teritorijos administracinio vieneto - savivaldybės - teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą bei jos sudarytas vykdomąsias institucijas".
Savivaldybės mūsų krašte savo istoriją pradėjo skaičiuoti daugiau kaip prieš 600 metų. Ją sąlyginai galėtume skirstyti į tokius etapus: savivaldumo ištakos ir tvirtėjimas, reformos ir kontrreformos carinei valdžiai viešpataujant Lietuvoje, tautinių savivaldos organų susikūrimas ir veikla, dabartinis vietos savivaldos plėtros laikotarpis. Apie pirmuosius tris savivaldos raidos etapus informacijos stokojama. Yra žinoma, kad savivaldybės Lietuvoje kūrėsi 1918 - 1919 metais. Tačiau jų atsiradimo šaknys glūdi kur kas giliau. Priešistorė siekia XIII a., kai pagal vokiečių miestų pavyzdį, remiantis Magdeburgo teise, arba jos modifikacija (Kulmo, Liūbeko), sparčiai formavosi atskirų mūsų

Šiuolaikinė valstybė K., Technologija, 1999.
krašto gyvenviečių savivalda. Magdeburgo savivaldos teisė - pati pirmoji, kelis amžius (nuo XIII iki XVII - XVIII a.) stabili ir patikima vietos savivaldos Lietuvoje forma. Bet, papročiais paremtas savivaldos supratimas atsirado dar anksčiau, pirmykštės bendruomenės santvarkos išsivystymo į klasinę visuomenę epochoje. Juk pirmykštės bendruomeninės santvarkos egzistavimo etape tuometinė gimininė ir teritorinė bendruomenė buvo savivaldi, nes pati tvarkė visus savo gyvenimo klausimus. Tai ir buvo savivaldaus tvarkymosi užuomazga. Visa tai išsiaiškinti padeda archeologijos ir istorijos mokslai, rašytiniuose paminkluose pasilikę žinios, nors ir labai skurdžios ir ne visada, galbūt, patikimos. Formuojantis Lietuvos valstybei daugumą žmonių sudarė žemdirbių bendruomenės, kurios vėlesniuose, jau XII a., šaltiniuose, vadinosi lauku, o jos gyventojai - laukininkais. Laukininkų kolektyvas, nors ir susidėjo iš atskirų ūkių, bendrai valdė dalį gamybos priemonių ir kolektyviai atliko kai kurias gamybines funkcijas. Dirbamą žemę laukininkai buvo pasidalinę - kiekviena sodyba savo dalį tvarkė kaip savo nuosavybę, pievos, miškai, vandens telkiniai naudoti bendrai. Lauko bendruomenės nariai buvo solidarūs, ginklu ir kitomis priemonėmis gynė savąjį lauką, gelbėjo ir šelpė gaisro ar kitos nelaimės ištiktą narį, rengė sudėtines vaišes, lydėjo numirėlį į savąsias kapines. Ūkiniams ir administraciniams reikalams spręsti buvo šaukiama kuopa - laukininkų sueiga. Lauko bendruomenė dar turėjo seniūną, kuopos teismą. Keli ar keliolika laukų sudarė žemę, turinčią pilį ir kunigaikštį. Stiprėjant valstybinei valdžiai, vietoj kunigaikščių valdyti žemių buvo siunčiami didžiojo kunigaikščio vietininkai (tijūnai). Žemės imta vadinti valsčiais. Laukų žmones - valsčionimis, arba valstiečiais. Laukai išnyko XVI a., kai per Valakų reformą valstiečiai buvo sukelti į gatvinius kaimus, o kaimai sujungti į vaitystes. Vėliau išliko tik lauko bendruomenės elementų (sueigos, prievolių, ypač kelių taisymo, paskirstymas). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-05-22
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis32.33 KB
AutoriusJulija
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Savivaldos sistema [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą