Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Valstybių ir tarptautinių organizacijų subjektiškumo skirtumai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Valstybių ir tarptautinių organizacijų subjektiškumo skirtumai

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Valstybė. Požymiai. Teisės ir pareigos. Tarptautinės organizacijos. Požymiai. Teisės ir pareigos. Apibendrinimas. Valstybių ir tarptautinių organizacijų subjektiškumo skirtumai (lentelė).

Ištrauka

Teorijoje galime samprotauti, kad viskas, kas nėra žmogus, yra objektas. Objektas (lot. objicio – mesti priešais, laikyti priešais save) yra visa tai, į ką nukreiptos žmonių mintys, norai, veiksmai . Vadinasi, visa žmonija, kiekvienas individas atskirai įgauna priešpriešinį pobūdį objektyviai realybei ir santykyje su ja įgauna subjekto statusą. Subjektas (lot. subjectum) – pažįstantis ir veikiantis asmuo kaip priešprieša išoriniam pasauliui, t.y. pažinimo objektui, veikėjas .
Subjektiškumo esmė pasireiškia per subjektų tarpusavio santykius, turinčius teisių ir pareigų išraiškas. Istorijoje pirmaisiais subjektais galime vadinti fizinius asmenis, nors jau ankstyvuosiuose individų santykiuose dalyvaudavo ne tik pavieniai subjektai, bet ir jų telkiniai – gentys. Telkimasis prie panašių (rase, kalba, papročiais ir kt.) individų yra natūralus žmonių poreikis. Žmonijos evoliucijos eiga parodė, kad skirtingų planetos regionų žmonės sukūrė skirtingas kalbas, skirtingus papročius, religijas ir kt. Net pati gamta apdovanojo žmones skirtingomis išvaizdomis (rasinis, tautinis elementas). Todėl natūralu, kad analogiškų tapačių savybių (ar fizinių, ar moralinių, ar religinių) turėjimas skatina žmones šlietis prie panašių individų, negu prie skirtingų. Todėl logiška, kad atitinkamoje teritorijoje stengiasi telktis daugiau analogiškų panašumų turintys žmonės . Iš tokių telkinių atsirado šiuolaikinės valstybės – kaip tam tikri tarpvalstybinių (tarptautinių) santykių subjektai.
Valstybių atsiradimas nebuvo tikslingas procesas. Jų atsiradimas – objektyvi realybė, savaiminio istorinio proceso rezultatas . Atsiradusios kaip socialiniai organizmai jos neišvengiamai ima kontaktuoti viena su kita, susikurdamos abipusio bendravimo taisykles (tarptautinės teisės aktus). Ilgainiui valstybių, kaip tarptautinės teisės subjektų, statusas buvo "įvilktas" į pozityviosios teisės "drabužį", ir valstybės priskirtos juridiniams asmenims (pvz. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.35 str.).
Valstybių tarpusavio bendradarbiavimo plėtra ir tarptautinio gyvenimo poreikiai sąlygojo naujų tarptautinių darinių atsiradimą, kurie dabar žinomi kaip tarptautinės organizacijos. Tačiau tarptautinė organizacija nėra toks pat tarptautinės teisės subjektas kaip valstybė, neturi tokių pat teisių ir pareigų . Tad šio rašto darbo tikslas – nustatyti tarptautinės teisės subjektų – valstybių ir tarptautinių organizacijų subjektiškumų skirtumus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-16
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai13 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis20.77 KB
AutoriusDarius
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/Dėstytojasprof. Saulius Katuoka
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Valstybiu ir tarptautiniu organizaciju subjektiskumo skirtumai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 10 puslapių 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • prof. Saulius Katuoka
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą