Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Teisės normos (5)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Teisės normos (5)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Teisės normos samprata ir požymiai. Teisės normos struktūra. Teisės normų rūšys. Išvados.

Ištrauka

Žmogaus veika – veikimas ar neveikimas – savaime nėra neteisėtas. Anot H.Kelsen, "tačiau šis įvykis pats savaime, kaip gamtos elementas, nėra teisinio pažinimo objektas" . Veiką teisėta ar neteisėtą padaro ne veikos pobūdis (pvz. savanaudiškos paskatos), o nustatyta taisyklė arba norma. Norma nustato kad žmogus turi elgtis tam tikru būdu, kas reiškia, kad norma yra akto, kuriuo tam tikras elgesys leidžiamas arba įgalinimas prasmė.
Norma skiriasi nuo paliepimo, kadangi norma turi privalomąjį pobūdį, o paliepimas yra esamybė, t.y. nurodo, kas turi įvykti. Kad parodytume skirtumą, palyginkime antstolio nurodymą sumokėti skolą ir plėšiko įsakymą atiduoti savo turtą. Subjektyvioji abiejų paliepimų pusė vienoda: įsakymas atiduoti turtą. Tačiau tik antstolio nurodymas turi galiojančios normos prasmę, kadangi jis veikia normų nurodytu būdu, plėšiko aktai neįgalinami norma. Normos įgyvendinimas pasireiškiantis paliepimu, yra subjektyvioji jos pusė, pasireiškianti konkrečiu asmenų elgesiu normos nurodytu būdu. Norma turi ir objektyvųjį elementą, nes norma nėra adresuota konkrečiam asmeniui, ji yra adresuojama platesnei asmenų grupei, t.y. yra bendroji elgesio taisyklė.
Egzistuoja įvairios socialinės normos, kurios skiriasi savo privalomumu ir savo prigimtimi. Egzistuoja religinės normos, moralinės normos, teisines normas. Teisinės normos ir yra šio darbo objektas.
Teisės norma apibrėžiama kaip bendroji elgesio taisyklė, nustatyta arba sankcionuota valstybės ir saugoma nuo pažeidimų valstybės prievartos priemonėmis . Prof. A.Vaišvila nurodo kiek skirtingą teisės normos apibrėžimą: "pozityviosios teisės norma – tai teisėkūros subjektų (dažniausiai valstybės) suformuluota ir sukurta privalomo elgesio taisyklė, nustatanti visuomenių santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvių abipusia nauda ir valstybės prievarta" .
Apibrėžimų skirtumas yra tas, kad A.Vaišvila nurodo papildomą normos vykdymo garantiją – abipusią naudą. Tačiau abipusi nauda nėra privalomas teisės normos požymis, kadangi atskirų teisės šakų normų grupės nėra susijusios su abipusia nauda kaip pvz. administracinės teisės, baudžiamosios teisės normų veiksmingumas garantuojamas per valstybės prievartos mechanizmą. Teisės normų veiksmingumą be šių dviejų būdų galima garantuoti dar ir kitomis priemonėmis: papročiais, visuomenės moralės nuostatomis, ekonomine vieno iš santykio dalyvio nauda ir pan. Tą beje netiesiogiai pripažįsta ir A.Vaišvila: "Bet šis privalomumas nėra imanentinis teisių ir pareigų vienovės požymis nes nauda ne visada pajėgi užtikrinti privalomumo visuotinumą" . Kritikuotinas S.Vansevičiaus pateiktas bendrumo reikalavimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-08-22
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai9 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis20.25 KB
Autoriusneringa
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2003 m
Klasė/kursas6
Failo pavadinimasMicrosoft Word Teises normos (5) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • 6 Klasė/kursas
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą