Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Dabartinė Lietuvos Respublikos (LR) teismų sistema ir jų raida
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Dabartinė Lietuvos Respublikos (LR) teismų sistema ir jų raida

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425
Aprašymas

Teismų sistema. Teismas kaip teisminės valdžios dalis. Teisingumo sąvoka ir jos požymiai. Pagrindiniai teisminės valdžios funkcionavimo principai. Lietuvos Respublikos teismų sistema. Teismo kompetencija. Teisėjai. Teisėjų skiriamieji ženklai ir principai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas. Administracinių teismų sistema. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas. Bylų nagrinėjimas teismuose. Kiti teismų veiklos klausimai. Teisminės valdžios administravimas. Teisminės valdžios savivalda. Teisminiai dokumentai, teismų pranešimai ir šaukimai. Ieškinio pareiškimas. Teismo sprendimas. Teismo nutartis. Apeliacinis skundas. Kasacinis skundas. Protokolai. Administracinio teismo pažeidimo protokolai. Teisiamojo posėdžio protokolas. Išvados.

Ištrauka

Sąvoka teismas, kaip ir sąvoka teisminė valdžia, gali būti vartojama keliomis prasmėmis. Teismu gali būti vadinamas teisėjas arba teisėjų kolegija, nagrinėjantys konkrečią bylą teismo posėdyje, taip pat pastatas, kuriame teisėjai dirba, ir pan. Visada remiantis Konstitucija teismu suprantama tik valstybės institucija, tai yra tik teismas, kaip nustatyta Konstitucijoje ir Teismų įstatyme. Minėta, kad šia prasme arbitražas nėra teismas ir nevykdo teisingumo, vadinasi, arbitražas negali būti laikomas teisėsaugos institucijų sistemos ir teisminės valdžios dalimi.
Analizuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos VIII ir IX skirsnių nuostatas, galima daryti išvadą, kad teisminę valdžią Lietuvoje sudaro Konstitucinis Teismas (nors būtent dėl jo priklausymo teisminei valdžiai būtų galima pareikšti kai kurių abejonių), bendrosios kompetencijos teismai ( Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos teismai ir apylinkės teismai ) ir specializuoti administraciniai teismai ( apygardų administraciniai teismai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ). Visiškai nauja Lietuvos teismų sistemoje yra specializuoti administraciniai teismai ir savarankiškas Konstitucinis Teismas, kurie nebuvo žinomi Lietuvos dvidešimtojo amžiaus teismų sistemos istorijai. Bendrosios kompetencijos teismų sistema grindžiama galiojusios tarpukario Lietuvoje teismų sistemos tradicijomis. Siekiant geriau suprasti vieno ar kito teismo atsiradimo priežastis, jo vietą teismų sistemoje, vertėtų apžvelgti jų genezę Lietuvoje.
Iki 1933 m. Teismų sistemos reformos Lietuvoje galiojo trijų grandžių teismų sistema – taikos teismai, apygardų teismai ir vyriausiasis tribunolas. Ši teismų sistema turėjo trūkumų, kurie ir sukėlė 1933 m. Reformos būtinumą. Reikėtų paminėti dvi pagrindines tuometinės trijų grandžių teismų sistemos problemas. Pirma, tai instancijos praradimo problema. Jeigu byla pirmąja instancija buvo nagrinėjama apygardos teisme, visais be išimties atvejais buvo prarandama galimybė pateikti kasacinį skundą dėl priimto sprendimo ar nuosprendžio.
Tokia padėtis buvo nepateisinama, kadangi apygardos teismai, kaip pirmoji teisminė instancija, nagrinėjo sudėtingesnes bylas, ir kasacijos galimybė čia buvo daug svarbesnė nei bylose, kuriose pirmąja instancija buvo taikos teisėjai. Antra, taikos teisėjų instituto trūkumai. Kadangi taikos teisėjams nebuvo keliami dideli klasifikaciniai reikalavimai, dažnai šių teisėjų kvalifikacija buvo nepakankama. Siekiant išspręsti minėtas problemas, 1933 m. Lietuvoje priimtas naujas Teismų santvarkos įstatymas, kurio vietoje taikos teisėjų įsteigti apylinkių teismai (teisėjai galėjo būti tik profesionalūs teisininkai) ir atsirado nauja teisminė grandis – Apeliaciniai rūmai (šis teismas buvo apeliacinė instancija byloms, kurias sprendė apygardų teismai pirmąja instancija, bei pirmoji instancija baudžiamosioms byloms prieš valstybės saugumą). Galima diskutuoti, ar 1933 m. Lietuvos teismų reforma įgyvendinta optimaliu ir geriausiu būdu, ypač kalbant apie Apeliacinių rūmų įsteigimą. Manome, spręsti instancijos trūkumo problemą toks kelias pasirinktas dėl šių priežasčių:

1) taikos teisėjų korpuso kvalifikacijos problemos neleido reformos rengėjams iš naujo steigiamų apylinkių teismų paversti išimtine pirmąja instancija visoms byloms;
2) siekta kuo mažiau keisti nusistovėjusią teismų sistemą, kartu nesukelti valstybės gyventojams didesnių problemų suvokti naujos sistemos funkcionavimo principus ir netrikdyti jau susiklosčiusių visuomeninių santykių.

1940 m. Lietuvą okupavus, buvo įvesti sovietiniai įstatymai. Pakeista ir teismų sistema, kuri reorganizuota pagal dviejų grandžių sistemos modelį. Po 1958 – 1961 metų reformos sukurta teismų sistema veikė iki nepriklausomybės atkūrimo ir faktiškai nesikeitė iki 1995 m. Sausio 1 d., kai ją pakeitė 1994 m. Gegužės 31 d. Įstatymu įtvirtinta nauja teismų sistema. Sovietinę teismų sistemą Lietuvoje sudarė rajonų (miestų) liaudies teismai ir LSSR Aukščiausiasis Teismas. Aukščiausiąjį Teismą sudarė civilinių ir baudžiamųjų bylų kolegos, Aukščiausiojo Teismo prezidiumas ir Aukščiausiojo teismo plenumas. Ši Aukščiausiojo Teismo struktūra praktiškai lėmė trejopą bylos peržiūrėjimo priežiūros tvarka galimybę. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikroms byloms kaip priežiūros instancija galėjo būti SSRS Aukščiausiasis Teismas.
Sovietinėje sistemoje galiojęs teisėjų renkamumo principas, ypač didelis prokuratūros vaidmuo prižiūrint teismų veiklą (prokurorinė priežiūra), neribotos teismo galios procese ir kitos panašios priežastys lėmė, kad visa teismų sistema praktiškai nebuvo nepriklausoma ir buvo ne tiek teisingumo vykdymo, kiek valstybės represinė sistema.
1990 m. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę netrukus imta planuoti ir rengti visa apimančią teisinės valdžios reformą, kuri iš esmės buvo įgyvendinta nuo 1995 m. Sausio 1 d., nors pirmasis mėginimas ją reformuoti padarytas jau 1992 m. Vasario 6 d. Priėmus Lietuvos Respublikos teismų įstatymą. Šio įstatymo 1 straipsnyje numatyta keturių grandžių Lietuvos teismų sistema, kurią sudarė apylinkės teismai, apygardos teismai, Apeliacinis teismas ir Aukščiausiasis teismas. Atsisakyta teisėjų renkamumo principo ir kaip daugelyje demokratinių valstybių pereita prie teisėjų skyrimo iki 65 metų principo. Pagal šį įstatymą buvo įsteigti tik apylinkės teismai ir Aukščiausiasis Teismas. Tolesniai teismų sistemos reformai nebuvo tinkamai pasirengta, kadangi tam reikėjo pakeisti ir atitinkamus procesinius įstatymus (įvesti apeliacinį ir kasacinį procesus), ne mažiau svarbu, matyt, buvo ir valstybės turimos lėšos įgyvendinti šią reformą. Valstybės pasirinktai keturių grandžių teismų sistemai pritarė ir 1992 m. Spalio 25 d. Lietuvos Respublikos piliečių referendumas, kuriame buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-22
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis22 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis44.55 KB
AutoriusJURGITA
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaUtenos kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Dabartine Lietuvos Respublikos (LR) teismu sistema ir ju raida [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą