Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Tarptautinių organizacijų norminiai aktai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Tarptautinių organizacijų norminiai aktai

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Tarptautinių organizacijų kūrimasis. Dėstymas. Teisės norminis aktas. Įstatymai. Poįstatyminiai aktai. Teisės norminių aktų galiojimas. Europoje veikiančios tarptautinės organizacijos. Vidurio Europos iniciatyva. Europos Taryba. Europos Sąjunga. Sąjungos institucijos. Europos ekonominis regionas. Europos laisvosios prekybos asociacija. Vakarų Europos Sąjunga.

Ištrauka

Pirmosios tarptautinės organizacijos tarpvyriausybinės organizacijos, kaip viena iš stabilių tarptautinių santykių formų, atsirado palyginti neseniai – daugiau nei prieš šimtą metų. Tačiau prieš tai, plėtojantis tarptautinei bendrijai, formavosi objektyvūs poreikiai kurti specialias tarptautines institucijas, skirtas reguliuoti vis sudėtingesnius daugiašalius valstybių santykius. Nagrinėjant šiuolaikinius tarptautinius santykius, neįmanoma nepastebėti, kad vis aktyvesnėmis jų dalyvėmis tampa tarptautinės organizacijos. Didėjanti valstybių tarpusavio priklausomybė verčia jas plėtoti daugiašalį bendradarbiavimą, kurio viena iš formų yra tarptautinių organizacijų kūrimas ir funkcionavimas.
Įstatymas – tai teisės norminis aktas, kurį priima aukščiausiasis atstovaujamosios valstybinės valdžios organas (Lietuvoje – Seimas ) arba jis priimamas referendumu – visos tautos balsavimu. Įstatymas sudaro valstybės teisinės sistemos pagrindą. Jis turi aukščiausiąją teisinę galią kitų visų valstybės organų norminių aktų atžvilgiu, reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius. Visi įstatymai turi būti priimami sutinkamai su konstitucija ir neprieštarauti jai. Įstatymai pagal juose esančių normų reikšmę skirstomi į konstitucinius ir paprastuosius.
Poįstatyminiai aktai – tokie norminiai aktai, kurie leidžiami remiantis įstatymais, skirti jiems įgyvendinti, konkretizuoja pagrindines įstatymo nuostatas.
Poįstatyminiai aktai paprastai yra įvairių vykdomosios valdžios organų aktai. Pagal taikymo sferą ir jų išleidimo subjektus poįstatyminiai aktai skirstomi į bendruosius, vietinius, žinybinius ir vidaus organizacinius.
Bendrieji poįstatyminiai aktai galioja visiems asmenims, esantiems valstybės teritorijoje.
Vidaus organizacinius poįstatyminius aktus leidžia įvairios visuomeninės organizacijos savo vidaus klausimams reguliuoti. Tokie aktai taikomi ir šių organizacijų nariams. Politinių partijų, profesinių sąjungų, kitų visuomeninių organizacijų įstatai kuriami atitinkamų įstatymų pagrindu. Jie nustato tik bendras organizavimo nuostatas, ir kiekviena tokia organizacija gali įstatymuose numatyti savo tikslų, uždavinių ir kitokia specifiką.
Kad norminiuose aktuose įtvirtintos teisės normos būtų tinkamai realizuotos, svarbus yra norminių aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų (subjektų ) atžvilgiu.
Teisės norminio akto galiojimas laiko atžvilgiu paprastai prasideda ne nuo jo priėmimo, bet nuo oficialaus paskelbimo momento, jeigu pačiame akte nenumatyta kitaip. Tai ypač pasakytina apie įstatymus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-12
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis16.23 KB
AutoriusVitalija
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasAndriulis
Švietimo institucijaSocialinių mokslų kolegija
FakultetasTelšių filialas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Tarptautiniu organizaciju norminiai aktai [speros.lt].DOC
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Socialinių mokslų kolegija / 1 Klasė/kursas
  • Andriulis
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą