Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Ieškinio senaties taikymo sąlygos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ieškinio senaties taikymo sąlygos

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526
Aprašymas

Ieškinio senaties samprata, reikšmė. Ieškinio senaties taikymo sąlygos. Imperatyvai. Ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties termino pradžia. Prievolės asmenų pasikeitimo įtaka ieškinio senačiai. Ieškinio senaties termino sustabdymas. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės. Ieškinio senaties termino nutraukimas. Reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma. Ieškinio senaties taikymo bruožai. Ieškinio senaties taikymas keičiantis ją reglamentuojančiomis įstatymų normomis. Ieškinio senatis santykiuose su kitomis valstybėmis. Išvados. Santrauka (anglų k.). Priedai.

Ištrauka

Šiame darbe aptarsime gana svarbų civilinės teisės institutą – ieškinio senatį (angliškai – limitation period, laches). Tai svarbi asmens teisių užtikrinimo priemonė, nors Lietuvoje ji aktyviau pradėta naudoti tik keleri metai po Nepriklausomybės atkūrimo, priėmus 1994 m. gegužės 17 d. įstatymą dėl LR Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo [žr. 1.2]. Juo į ieškinio senaties institutą buvo įnešta esminių naujovių. Priežastis, lėmusias pasyvų savo teisių gynimo priemonės naudojimą, nurodo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Artūras Driukas – pasenęs teisinis reglamentavimas, teismų praktika suformuota neatlikus nuodugnesnės teisinės analizės, ieškinio senaties "įrankį" savo rankose tvirtai laikė teismas, ex officio sprendęs visus su ieškinio senatimi susijusius klausimus neatsižvelgdamas į šalių valią [žr. 2.3].
Aptarsime ieškinio senaties taikymo sąlygas, pačią instituto raidą nuo romėnų teisės iki naujojo LR CK, kurį trumpai palyginsim su 1964 m. CK. Patyrinėsim ieškinio senatį santykiuose su kitomis valstybėmis.
Ieškinio senaties taikymą reglamentuoja Civilinio kodekso 1.126 straipsnis. Būtent šio straipsnio aspektu, per jo prizmę ir bandysime apžvelgti kitus CK VII skyriaus straipsnius ir išnagrinėti ieškinio senaties taikymo sąlygas.
Lietuvoje ieškinio senatis teoriniu lygiu plačiau buvo nagrinėjama Artūro Driuko, bet šis klausimas paprastai aptariamas civilinės teisės vadovėliuose, išsamiai išdėstytas CK komentaro pirmojoje knygoje.
Kalbant apie pačią ieškinio senatį ir jos paskirtį, vyrauja gana prieštaringos nuomonės. Iš esmės, jei vertintume ieškinio senatį atskirai nuo kitų reiškinių, vertybių, ji galėtų pasirodyti kaip kliūtis, kuri riboja asmens teisę gauti teisminę gynybą. Tačiau čia mums gali padėti visuotinai pripažintas postulatas – nė viena teisė nėra ir negali būti absoliuti. Negalime kaltinti valstybės, kad ji norėdama įgyvendinti koncentruotumo principą, galų gale užtikrinti visuomenėje stabilumą, nustato terminus kreiptis į teismą. Jų užtenka norint turėti realią galimybę kreiptis į teismą užtikrinti teisminę gynybą, o tik to ir reikalauja Europo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis. Užtenka prisiminti, kad net atsakomybė už nusikaltimus yra ribojama terminais.
Ieškinio senatis tarnauja ir materialiosios tiesos byloje nustatymui, juk po ilgesnio laiko įrodymų vertė mažėja, jie gali būti prarasti, o dėl to kyla pavojus, kad tiesa nebus nustatyta. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-16
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis23 puslapiai 
Literatūros šaltiniai15 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis54.43 KB
AutoriusJane
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ieskinio senaties taikymo salygos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą