Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Lietuvos statutų parengimas ir priėmimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos statutų parengimas ir priėmimas

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įžanga. LDK paprotinė teisė. Ikistatutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikotarpis. Pirmojo Lietuvos Statuto rengimas ir priėmimas. Antrojo Lietuvos Statuto rengimas ir priėmimas. Trečiojo Lietuvos Statuto parengimas ir paskelbimas. Išvados.

Ištrauka

Išmintis sako, kad įstatymai – visuomenės veidrodis. Iš tiesų Lietuvos Statutai yra iškalbingas LDK visuomenės modernėjimo liudytojas, o kita vertus, ir tos visuomenės raidos tam tikras katalizatorius. Statutai jokiu būdu nebuvo parengti ir priimti per vieną dieną. Jų rengimas užtruko ne vienerius metus, o kad jie įsigaliotų prireikė dar daugiau laiko. Savo referate aš pamėginsiu atskleisti kiek galima daugiau faktų susijusių su šiais Statutais, ir pateiksiu tų autorių ir tyrinėtojų atradimus, kurie pateikia išsamiausius atsakymus į klausimus liečiančius Statutus. Statutuose yra ryški teisinės valstybės idėja, kurios tikslas – piliečių (bajorų) teisių apsauga. Statutai užėmė labai reikšmingą vietą LDK bajorų vertybių sistemoje. Lietuvos teisės sistemą, įtvirtintą Statutuose, bajorai suvokė kaip nepaprastai svarbų LDK savarankiškumo bei identiteto elementą. Netgi Rusijos valdžiai panaikinus Statuto galiojimą, XIX a. Lietuvos visuomenei Statutas liko LDK savarankiškumo simboliu bei tam tikra patriotizmo išraiška. Trijų Lietuvos Statutų parengimas ir priėmimas buvo didžiai pažangus reiškinys. Ir tauta, sukūrusi tokius reikšmingus teisinės bei visuomeninės minties ir raštijos paminklus, turi teisę jais didžiuotis.
Iki XVI a. vidurio pagrindinis LDK teisės šaltinis buvo vietos papročiai. Svarbiausias paprotines ir rašytines (statutinės ) teisės skirtumas yra tas, kad rašytinės teisės norma taikoma tik po to, kai išleistas norminis aktas, paprotinės teisės norma susidaro tik ilgą laiką gyvenime tą paprotį taikant. Kažkada kas nors yra pradėjęs tam tikrais atvejais elgtis tam tikru būdu. Ir jei tas elgesys imamas laikyti tinkamu, tai ir kiti tais pačiais atvejais ima elgtis taip pat. Galų gale visuomenėje nebekyla abejonės, kaip tam tikru atveju reikia elgtis. Ta norma, kuria remiasi žmonių elgesys, jau yra paprotys , ir ta norma jau yra ne šiaip kuris paprotys, bet paprotinės teisės norma. Viena kita paprotinės teisės norma galėjo būti kada nors nustatyta žodiniu valdovo paliepimu, jos ilgą laiką laikytasi ir ilgainiui ji virto paprotinės teisės norma, bet vis dėl to daugumos paprotinės teisės normų niekas niekada jokiu žodiniu paliepimu nebuvo nustatęs.
Paprotinės teisės susidėjusios iš valstybės sankcionuotų papročių, jėga ir autoritetas buvo kilę iš to, kad ši teisė daugiau ar mažiau buvo susijusi su tam tikros teritorijos gyventojų reikmėmis , atitiko daugumos jų interesus. Paprotinės teisės normų elgesio taisyklių dažniausiai buvo laikomasi savanoriškai, nors jos ir buvo vertinamos kaip privalomos ir tas privalomumas paprastai buvo sutvirtintas teismo valdžios. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-26
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis24.96 KB
AutoriusJonas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos statutu parengimas ir priemimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą