Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Normatyvistinė (etatistinė) teisės samprata
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Normatyvistinė (etatistinė) teisės samprata

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įžanga. Normatyvizmas, H. Kelseno "grynoji" teorija. Norma. Teisė ir moralė. Teisė ir valstybė. Valstybė ir tarptautinė teisė. "Dualizmų" panaikinimas. Harto požiūris į normų teoriją. Išvados.

Ištrauka

Šią temą pasirinkau todėl, kad ji aktuali teisininko darbe, kur susiduriama su konkrečiu normų taikymu bei realizavimu. Ši tema svarbi studijuojant teisę bei teisės teoriją, kuri be kita ko analizuoja ir atskirų mokslininkų doktrinas, kaip jos veikia mūsų šalies teisę. Studijuojant normatyvistinę teisę, mes galime susipažinti ir daryti išvadas, kodėl vienų mokslininkų teorijos mums yra nepriimtinos, kitos – labai reikšmingos mūsų gyvenimui ir jas taikom kasdieninėje praktikoje arba panaudojam teisės kūrime. Pavyzdžiui, Kelseno konstitucinio teismo modelis buvo pritaikytas ir Lietuvoje, kuriant musų šalies konstitucinį teismą. O konstitucinis teismas ir buvo kuriamas tam, kad kontroliuotų pagrindinio įstatymo – Konstitucijos, teisės normų laikymąsi. Vadinasi, normatyvizmas turėjo įtakos ir mūsų teisės vystymuisi.
Darbe aptarsime normatyvistinės (etetistinės) teisės teorijos esmę, panagrinėsime šios krypties mokslininko H. Kelseno pažiūras bei palyginsim jas su pozityvisto H.L.A.Harto samprotavimais šios teorijos atžvilgiu . Rašydami darbą naudosimės šia literatūra: Hans Kelsen. Grynoji teisės teorija, H.L.A.Hart. Teisės samprata, Alfonsas Vaišvila. Tesės teorija, Mykolas Romeris. Valstybė.Id. ir kt.
Normatyvizmo doktrinos atstovai teisę traktavo tik kaip uždarą, nuo kitų mokslų atskirtą loginę formą, todėl ši doktrina teisės moksle dažnai vadinama "grynosios teisės" mokykla. Žymiausias šios krypties atstovas – austrų kilmės JAV teisės teoretikas Hansas Kelsenas (1881-1973) teigė, kad teisė pati reguliuoja savo kūrimą, nes kiekviena "aukštesnioji" teisės norma sukuria "žemesniąją"normą. Tokiu būdu susidaro griežta teisės normų hierarchija. Vadovaudamasis teisės normų hierarcijos idėja, H.Kelsenas sukūrė tarptautinę teisėtvarkos schemą, pagal kurią tarptautinei teisei, taikant sutarčių laikymosi privalomumą, teikė pirmenybę valstybių teisės atžvilgiu. H.Kelsenas analizuoja valstybės ir teisės santykį, sakydamas, kad valstybėje turi būti centralizuotai įgyvendinama teisinė tvarka, kurios pagrindą sudaro teisės normų laikymasis. Analizuodamas teisės ir teisingumo sąvokas, H.Kelsenas "išgrynina" teisę, atskirdamas ją nuo moralės. Teisę jis taip pat atskiria ir nuo metafizikos pagrindais atsiradusių gamtos mokslų , nagrinėja prigimtinės teisės įtaką teisei.
Grynoji teisės teorija yra pozityviosios teisės teorija, teigianti, kad teisė – tai valstybės sukurtų normų rinkinys ir užtenka tik tiksliai sutvarkyti teisės normas, atskleisti jų prasmę ir tinkamai jas taikyti. Žymus pozityviosios teisės atstovas Herbertas Lionelis Adolphusas Hartas (1907- 1993) prieštaravo H.Kelseno "grynajai" teorijai tuo, kad įrėmindamas normą logikoje, nepaaiškina, kodėl ši norma galioja gyvenime. Harto teorijoje norma – taip pat taisyklė, kurią privalu vykdyti, tačiau ji formuluojama ir pagal formalųjį, ir pagal socialinį kriterijų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-09
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis26.92 KB
Autoriusnata
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaTarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Normatyvistine (etatistine) teises samprata [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą