Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Nuosavybės teisių atkūrimas Skuodo rajone
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Nuosavybės teisių atkūrimas Skuodo rajone

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041
Aprašymas

Įvadas. Literatūros analizė. Skuodo rajono apžvalga. Rajono teritorijos gamtinių ir ekonominių sąlygų charakteristika. Skuodo rajono žemės fondo sudėtis. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas. Piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Turtas į kurį atkuriamos nuosavybės teisės. Prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimas. Nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai. Nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo būdai. Nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimas grąžinant natūra. Nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimas perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Nuosavybės teisių atkūrimas į kaimo vietovėje esančią žemę už ją atlyginant. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos parengimas. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo darbų rūšys. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas ir žemės grąžinimo natūra bylos sudarymo analizė. Perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško, vandens telkinio sklypą bylos sudarymas. Išvados ir pasiūlymai. Anotacija.

Ištrauka

Žemė suprantama kaip atitinkamos valstybės teritorija, kaip svarbiausia gamtinės aplinkos dalis, glaudžiai susijusi su vandens telkiniais, augmenija ir kitais gamtos objektais. Žmogaus veiklos požiūriu žemė yra nekilnojamasis turtas, pagrindinė gamybos priemonė žemės ir miškų ūkyje, teritorija kitoms ūkio šakoms plėtoti, gyvenamųjų vietovių, urbanistikos, infrastruktūros, rekreacijos, sveikatos priežiūros ir kitiems objektams išdėstyti. Tai visuotina tautos vertybė, kurios socialinė paskirtis - tarnauti bendrai tautos gerovei.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse žemė laikoma nekilnojamuoju turtu, taip kaip ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir nesumažinus vertės. Žemė - ypatingas nekilnojamasis turtas. Kitaip nei kitas turtas žemė nesunaikinama ir turi ypatingą savybę atsinaujinti, atkurti savo naudingąsias savybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatyta, kad žemė nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos Respublikos piliečiams, valstybei, taip pat Konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams.
Lietuvoje žemės tvarkymo darbai vyko jau XIV - XV a., kai suteikiamas ar dovanojamas žemės valdas pradėta matuoti vietovėje. Žemės santykius tuo metu reguliavo papročių teisė, vėliau didžiųjų kunigaikščių leidžiamos privilegijos, Kazimiero teisynas ir Lietuvos Statutai.
Valstybės mastu tvarkyti žemę buvo pradėta XVI a., patvirtinus įstatymą - valakų reformos nuostatas 1557 m. Tai buvo pirmoji žemės reforma Lietuvoje, vadinama Valakų reforma. Jos metu žemės planai nebuvo sudaromi, tačiau buvo aprašomos kaimų ir žemės ribos, buvo sudarinėjami tvarkomų dvarų žemėlapiai. 1861 m. atleisti iš baudžiavos valstiečiai įgijo teisę išsipirkti patvirtintą jų naudojamą žemės sklypą. Šis valstiečių ir dvarininkų žemės pertvarkymas vadinamas Baudžiavos panaikinimo reforma. Trečioji žemės reforma Lietuvoje - Stolypino žemės reforma, kurios metu buvo panaikinti išperkamieji mokesčiai. Buvo išaiškinama žemės priklausomybė, nustatomos kaimo ribos, atskirų žemės sklypų vertė. Pagal paženklintą vietovėje žemėtvarkos projektą kiekvienam žemės savininkui buvo parengiami jo žemės valdų planai – pagrindiniai žemės nuosavybės teisę įrodantys dokumentai. Ketvirtoji žemės reforma vyko po pirmojo pasaulinio karo. Ji vadinama Tarpukario (M.Krupavičiaus) žemės reforma. Reformos tikslas - nusavinti ir išdalinti valstiečiams valstybinę ir didelių dvarų žemę, suskirstyti kaimus į vienkiemius. 1940 m. Lietuvą neteisėtai įjungus į TSRS, pradėta penktoji Socialistinė žemės reforma. Pagal tuometinę agrarinę politiką buvo siekiama aprūpinti žeme mažažemius ir bežemius valstiečius, atimant ją iš buvusių žemės savininkų, žemė paskelbta valstybės nuosavybe. 1949 m. Lietuvoje pradėta šeštoji Valstiečių ūkių kolektyvizacijos žemės reforma.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990 m. kovo 11 d.) pradėta septintoji žemės reforma - Žemės nuosavybės teisių restitucija. Šios reformos tikslai - įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių teisę į žemės nuosavybę, įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant nusavintą žemę ir perkant ją: sudaryti teisines, organizacines ir ekonomines prielaidas plėtoti žemės ūkio gamybą laisvai pasirenkant ūkininkavimo formas [13].
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai tarybai - Atkuriamajam seimui paskelbus apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, priėmus Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą ir kitus įstatymus, nustojo veikę svetimos valstybės primesti įstatymai.
1991 m. birželio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos " Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įstatymas suteikė teisę Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje atkurti nuosavybės teises į išlikusius žemę, miškus, vandens telkinius ir kitą nekilnojamąjį turtą, o jei nėra šios galimybės, teisingai už jį atlyginama. 1997 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nustato tam tikras garantijas Lietuvai nusipelniusiems, nuo represijų ir trėmimų nukentėjusiems asmenims, numato kompromisų galimybę tarp asmenų naudojančių žemę asmeniniam bei valstiečių ūkiui ir buvusių tos žemės savininkų, taip pat įpėdinių, norinčių susigrąžinti šią žemę.
Šie žemės reformos ypatumai yra būdingi ir Skuodo rajonui. Šiame baigiamajame darbe išanalizuota nuosavybės teisių atkūrimo raida į žemę Skuodo rajone. Nuosavybės teisės atkūrimo darbai Skuodo rajone buvo vykdomi nepažeidžiant žemės reformą ir žemėtvarkos darbus reglamentuojančių įstatymų. Nuosavybės teisių atkūrimas ir žemės reforma yra neatskiriami procesai. Jų bendrumas reiškiasi per bendrą objektą - žemę, dėl to nuosavybės teisių į žemę atkūrimas derinamas su žemės reforma.
Šio bakalauro studijų baigiamojo darbo tikslas išnagrinėti nuosavybės teisių atkūrimą Skuodo rajone.
Darbą sudaro 5 skyriai, 4 lentelės, 9 paveikslai. Panaudota 14 literatūros šaltinių. Darbo apimtis 40 puslapiai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-07
DalykasTeisės diplominis darbas
KategorijaTeisė
TipasDiplominiai darbai
Apimtis38 puslapiai 
Literatūros šaltiniai14
Dydis306.66 KB
AutoriusAntanas
Viso autoriaus darbų8 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasVandens ūkio ir žėmėtvarkos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nuosavybes teisiu atkurimas Skuodo rajone [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 38 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą