Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Teisės socialinė paskirtis
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Teisės socialinė paskirtis

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Teisės socialinė paskirtis. Teisės sampratų kaitos priklausomybė nuo socialinės paskirties. Žmogaus teisė kaip pozityvios teisės socialinės paskirties objektas. "Žmogaus teisės" teisnumo ir subjektinės teisės požiūriu. Teisnumo ir subjektinės teisės lygmenų sutapimas. Žmogaus orumas ir teisė į orumą. Juridinė žmogaus teisių samprata. Išvados.

Ištrauka

Žodis teisė reiškia žmonių santykių teisingumo sistemą, o žodis socialinis [lot. socialis] , visuomenės, visuomeninis. Taigi galima teigti, kad teisė turi tarnauti visuomenei (nepozyvistinė teisės samprata – "teisė" reiškia "žmogaus teises" ), todėl teisės socialinė paskirtis – tai tikslas dėl kurio teisė ir yra kuriama,"Teisės socialinė paskirtis – saugoti ir ginti žmogaus teises ir laisves" . Negalima pamiršti, kad teisė nėra nekintanti, ji prisitaiko kiekvienam laikotarpiui priklausomai nuo socialinių, ekonominių permainų, taip pat adaptuojama priklausomai nuo žmonių teisės sampratos pokyčių. Todėl ir teisės paskirtis tinkamai įtvirtinti žmonių poreikius ir valią.
Pilietinė teisės paskirtis – vienodai gerai apsaugoti ir ginti visų visuomenės narių teises ir laisves, užtikrinti jų saugumą ir tvarkos stabilumą.
Socialinės teisės raidos stadijos – klasinė ir bendranacionalinė (demokratinė):
Klasinė – tai tam tikrų socialinių grupių, kurios iš visuomenės išsiskirdavo savo materialia padėtimi, ar būdavo aukštesnio sluoksnio, rango, turėjo geresnę padėtį visuomenėje į jų interesus buvo atsižvelgiama labiau nei į paprasto žmogaus. Galima sakyti, jog jei tu turėjai mažiau, tai ir teisė tavęs negindavo tinkamai.
Bendranacionalinė – šis raidos etapas dar vadinamas demokratiniu, nes atsižvelgiama į visų visuomenės grupių interesus nepaisant žmogaus užimamos padėties visuomenėje. Teisė tarnauja žmogui.
Mano kaip ir daugelio kitų žmonių nuomone, orumas, kaip žmogaus savybė nėra įgimta, taip pat nei paveldima, nei atrandama - tai įgijama savybė, tobulinant savo gebėjimus, ieškant ir be abejo atrandant. O bendradarbiavimui kurti ir garantuoti orumas kyla iš žmonių lygiateisių santykių. Teisė į orumą teisnumo požiūriu. Teisnumo lygmens teisė į orumą – tai žmogui nuo gimimo suteiktas leidimas ugdyti gebėjimą tinkamai prisitaikyti prie visuomenės – suteikta teisė į orumą nesant paties orumo. Teisė į orumą subjektinės teisės požiūriu. Tai yra asmens teisė į konkretų savęs įvertinimo laipsnį, tokį kurį jis susikūrė pats. Pareigų vykdymas sukuria socialinį vertingumą, kaip subjektinės teisė objektą.
Tagi teisnumo lygmes teisė į orumą nuo subjektinės teisės skiriasi tuo, kad pastarojoje teisė į orumą įgyjama dirbant ir puikiai atliekant savo pareigas, o teisnumo lygmens teisėje, tau suteikiama teisė orumą išsiugdyti. Teisnumo lygmens teisėje visi lygūs, o subjektyviojoje, priešingai, darbu ir pareigų vykdymu įgyjamas orumas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-08
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai11 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis16.6 KB
AutoriusRokas
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Teises socialine paskirtis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą