Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Terorizmas (6)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Terorizmas (6)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435
Aprašymas

Įvadas. Terorizmas: jo priežastys ir raidos tendencijos. Terorizmo sąvoka ir jos reikšmė. Terorizmo priežastys. Terorizmo rūšys. Terorizmas kaip krizė. Terorizmo grėsmės kaip krizės valdymas. Krizių valdymas Lietuvoje. Grėsmės nacionaliniam saugumui ir konkretūs pavojai žmogaus teisėms. Terorizmas ir demokratija. Teismo vaidmuo kovoje su terorizmu. Nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių bei laisvių pusiausvyra. Terorizmas ir "neordinarių" priemonių kovojant su juo panaudojimas. Terorizmas ir veiksmai, nukreipti prieš valstybes, remiančias terorizmą. Scesija ir terorizmas. Terorizmo sampratos problema. Terorizmo samprata užsienio valstybėse ir tarptautiniuose teisės aktuose. Baudžiamasis teisinis terorizmo vertinimas. Teroristinių veikų dalykas – nekalti žmonės. Teroristinių veikų objektyvioji pusė – smurtas. Ideologiniai teroristinių veikų motyvai. Kovos su terorizmu ir terorizmo prevencijos priemonių įtaka pabėgėlių apsaugai.

Ištrauka

Darbo tikslas ir uždaviniai – aptarti terorizmo sąvoką, tarptautines kovos su terorizmo problemas;
Darbo objektas – kovos su terorizmu tarptautinio teisinio reguliavimo problemos;
Darbo metodai – literatūros analizė.
Terminas Terorizmas neturi vieno ir visiems priimtino apibrėžimo, dažnai jis apibrėžiamas, kaip "strategija, su kuria siekiama netikėtai įvykdyti žiaurius veiksmus sukeliant siaubą tiems, prieš ką ji naudojama; metodų, skirtų bauginimui, taikymas".
Dar prieš 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų išpuolius Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) Europa ieškojo efektyvesnių kovos su terorizmu būdų. Iškart po išpuolių ES skubiai sustiprino savo pastangas ir glaudesnio bendradarbiavimo su JAV paieškas. Tačiau jau po kelių mėnesių pasirodė, kad JAV požiūris į šių problemų sprendimą gali kelti grėsmę asmens laisvėms. Europos Parlamento nariai vieni pirmųjų pradėjo ieškoti būdų, kaip surasti tinkamą pusiausvyrą tarp saugumo ir piliečių laisvių.
Jau pačioje dabartinės Parlamento kadencijos pradžioje Parlamento nariai reiškė susirūpinimą, kad teroro veiksmai ES vis intensyvėja ir nepakanka tradicinių teisminio ir policijos pajėgų bendradarbiavimo formų. 2001 m. rugsėjo 5 d., vos prieš kelias dienas iki pasaulį sukrėtusių teroristų išpuolių, Europos Parlamento nariai priėmė rezoliuciją su rekomendacijomis dėl ES vaidmens kovoje su terorizmu. Jose Parlamentas paragino Tarybą įvesti Europos arešto orderį, kuris padėtų kovoti su terorizmu, ir ragino ES apibrėžti teroro akto sąvoką bei standartines bausmes, taikomas už teroro veiksmus. Parlamentas teigė, kad reikia panaikinti oficialias ekstradicijos procedūras ir kad valstybės narės turi pripažinti viena kitos nutarimus dėl teroro nusikaltimų. Europos Parlamento nariai taip pat kvietė ES valstybes nares priimti standartines nuostatas dėl kompensacijų nukentėjusiesiems nuo teroro nusikaltimų. Daugelis šių pasiūlymų buvo įtraukti į vėlesnius teisės aktus.
Kova prieš terorizmą pasitelkiant tarptautinį bendradarbiavimą tapo vienu iš Europos Tarybos veiklos prioritetų. Valstybės narės yra raginamos atsisakyti išlygų ir ratifikuoti atitinkamus tarptautinius teisinius dokumentus. Vieningai pritarta Konvencijai dėl kovos su terorizmu ir Konvencijai dėl ekstradicijos. Vykdomas veiksmų planas, kurio tikslas yra atnaujinti teisinius dokumentus ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, ypač tokiose srityse, kaip: terorizmo finansavimo šaltinių išaiškinimas, tyrimo metodų tobulinimas, teisinių sistemų adaptavimas, teisininkų rengimas ir parama teroro aktų aukoms.

Terorizmo specialistas R. A. Hudsonas terorizmą apibrėžia kaip "netikėtą aukoms, priešingą baudžiamiesiems įstatymams smurtinę veiką, kuria siekiama padaryti psichologinį poveikj adresatui, atkreipti visuomenės dėmesį į tam tikras problemas, reikalavimus, ir pasiekti grupuotės tikslus. Sąvoka "teroras", kilusi iš lotynų kalbos žodžio "terror", reiškia siaubą, baimę, įšgąstį. Literatūroje pateikiama daug terorizmo apibrėžimų: vieni apibūdina teroristinės organizacijos veikimo metodiką, kiti - pabrėžia terorizmo motyvaciją ir ypatumus, pavienių teroristų veikimo planus ir pan. Kovose su terorizmu apibūdinimo problema yra pagrindinis elementas, mėginant koordinuoti tarptautinį bendradarbiavimą, pagrjstą dabartinėmis priimtinomis įprastinio karo taisyklėmis, atskiriant terorizmą nuo įprastų kriminalinių faktų, nuo atviro nesutariančių grupuočių karo, nuo aktų, kurie aiškiai suprantami kaip protinio atsilikimo padariniai. Terorizmas kaip reiškinys pirmiausia išsiskiria tuo, kad terorizmu mėginama ne tik sukelti paniką, bet ir pakirsti pasitikėjimą valdžia ar vyraujančia politika šalyje. Taigi terorizmas, gąsdinant ir įbauginant platesnę visuomenės dalį, veikia per psichologinę įtaką. Terorizmo socialinį poveikį šiandien itin didina du svarbūs veiksniai: 1) šiuolaikinių ginklų technikos išradimai ir 2) informavimo priemonių besiplečiantis gebėjimas informuoti pasaulį apie tam tikrus reikalavimus skleidžiant baimę. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-12
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis34 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis60.79 KB
AutoriusErika
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Terorizmas (6) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą