Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Teisės šaltinio ir teisės formos skirtumas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Teisės šaltinio ir teisės formos skirtumas

  
 
 
12345678
Aprašymas

Teisės normų išraiškos forma. Teisės formos rūšys. "Teisės šaltinio" daugiareikšmiškumas. "Teisės normų šaltinis" ir "Teisinės minties šaltinis".

Ištrauka

Teisės literatūroje skiriamos dvi teisės normų formos: vidinė ir išorinė. VIDINĖ – tai struktūrinių teisės normos elementų organizacija, kuri sudaro teisės normą kaip tam tikros vidinės struktūros, bet vientisą elgesio taisyklę. IŠORINĖ – tai teisės normos jutiminio egzistavimo, išraiškos forma.
Išorinės formos klausimas kyla dėl to, kad teisės normos, būdamos iš prigimties dvasinė būtis ir dėl to egzistuojančios tik įstatymų leidėjo sąmonėje, yra skirtos valdyti praktinį (daiktinį) kitų žmonių elgesį. Todėl jos pačios turi įgyti materialios, pajėgios daryti poveikį jėgos pavidalą – įsikūnyti specialiuose garsiniuose ar ideografiniuose papročių simboliuose, valstybės leidžiamų įstatymų, teismų sprendimų ar kitokių teisės aktų tekstuose, kur teisės norma peržengia savo kūrėjo sąmonės ribas, tampa prieinama adresato sąmonei, yra suvokiama ir galiausiai pajėgi daryti norminamąjį poveikį žmonių elgesiui.
TEISĖS FORMA – tai privalomo elgesio taisyklės išraiškos būdas, dėl kurio taisyklė tampa prieinama savo adresatui ir iš kurio paaiškėja jos juridinė galia (vieta kitų teisės normų hierarchijoje).
Teisės normos forma apima teisės aktą dokumentą, kur teisės norma suformuluota, ir kartu normos juridinę galią, kuri priklauso nuo normą sukūrusio teisėkūros subjekto kompetencijos ir nuo teisėkūros procedūrų tipo. Formaliai teisės normos juridinė galia atpažįstama iš ją formuluojančio teisės akto pavadinimo (įstatymas, dekretas, nutarimas, instrukcija, įsakymas ir t.t.).
Pavyzdžiui, Seimo sukurtos teisės normos gali įgyti įstatymo arba nutarimo formą priklausomai nuo to, pagal kokia procedūrą jos sukurtos (priimtos): įstatymo priėmimo Seime procedūra yra sudėtingesnė negu nutarimo. Šiuo atveju teisės normų formos diferenciacija reiškia tų normų juridinės galios diferenciaciją. Tačiau šiš, regis akivaizdus dalykas teisės literatūroje laikomas vienu iš neakivaizdžiausių ir painiausių teisės teorijos klausimų, nes teisės normų forma painiojama su teisės normų šaltiniu – ta versme, iš kurios atsiranda pati norma. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-30
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai1
Dydis12.25 KB
AutoriusAnžela
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/Dėstytojasdoktorantas P.Čelkis
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Teises saltinio ir teises formos skirtumas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • doktorantas P.Čelkis
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą