Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Teisės samprata (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Teisės samprata (2)

  
 
 
1234567
Aprašymas

Įvadas. Teisingumo sampratos problema. Kas lėmė klaidingą šiuolaikinės teisės raidą? Teisė ir visuomenės pažanga. Koks yra pagrindinis teisės "tikslas"?

Ištrauka

Mokslas įrodė, kad teisė yra viena iš jauniausių socialinių normų rūšių, kad jos amžius nepalyginti trumpesnis už žmonijos amžių ir kad ji atsirado žmonių visuomenei pasiekus tam tikrą raidos lygį, kartu su kitu ne mažiau galingu ir sudėtingu visuomeniniu dariniu – valstybe.
Ilgą laiką – šimtus tūkstančius metų – žmonės, kitaip tariant, į juos panašios biologinės būtybės gyvavo natūralioje aplinkoje, buvo susiliejusios su gamta ir nesiskyrė nuo jos. Pagalys ar po ranka pasitaikęs akmuo buvo vieninteliai tų būtybių pagalbininkai nelygioje kovoje su pilna nesuprantamų reiškinių gamtine aplinka, dėl savo egzistavimo. Šios būtybės biologiniu pagrindu jungėsi į nedideles klajojančias kaimenes, o jų elgesį bei tarpusavio santykius vairavo instinktas.
Šioje gimininėje-gentinėje visuomenės narių elgesį, tarpusavio santykius ir visuomeninį gyvenimą tvarkė primityvi, savotiška socialinio reguliavimo sistema – tam tikros žmonių elgesio, gyvenimo būdo ir buities taisyklės, amžių tėkmėje susiklosčiusios ir perduodamos iš kartos į kartą.
Papročių sankcionavimas – nors ir labai svarbi, bet ne vienintelė teisės atsiradimo forma. Kitas reikšmingas teisės šaltinis – tai naujos normos, kurias išleido teisę kuriantys valstybiniai organai. Jos turėjo ypatingą reikšmę reguliuojant privatinės nuosavybės ir panašius kitus santykius, kurių nežinojo beklasė visuomenė ir todėl nereguliavo joje susiklostę papročiai. Vėliau šios normos atsispindėjo naujai iškylančius valdančiųjų poreikius. Kuriamos naujos teisės normos netrukus ėmė ne tik sėkmingai konkuruoti su paprotine teise, bet palengva ją beveik visai išstūmė iš teisės šaltinių tarpo.
Teisingumas – tai pamatinis visuomeninio gyvenimo principas, nurodantis tam tikras – dorovines, teisines, ekonomines, politines žmonių elgesio ribas ir galimybes. Kaip tūrėtų būti elgiamasi visuomenėje, kokiomis taisyklėmis tūrėtų būti grindžiami žmonių tarpusavio santykiai, kad juos būtų galima apibrėžti teisingumo terminu?
Vakarų teisės tradicijoje vieno pagrindinių visuomeninio gyvenimo reguliatorių vaidmuo tenka teisei. Siekdama tinkamai įgyvendinti savo paskirtį teisė turi būti teisinga, todėl svarbiausias čia yra tesės teisingumo klausimas. Tačiau ką reiškia būti teisinga, kada galima teigti, kad teisės normos yra teisingos?
Tai klausimas, į kurį atsakymo paieška yra būtina, bet ir problematika. Būtina, nes nuo teisės teisingumo priklauso, ar žmonių tarpusavio santykiuose vyrauja darna, santarvė, stabilumas, ar visuomeninis gyvenimas yra krečiamas įvairiausių konfliktų, įtampų, neramumų (streikų, perversmų, karų, revoliucijų). Problematika, nes teisingumo samprata skiriasi, keičiasi įvairiose tautose, laikmečiuose, epochose. Tauta bėgant amžiams keičia savo teisingumo sampratą, netgi tuo pačiu laikotarpiu toje pačioje teritorijoje gali vyrauti skirtingi požiūriai į teisingumą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-09-27
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis11.06 KB
AutoriusRamune
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Teises samprata (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą