Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Valstybės pajamų teisinio reguliavimo mechanizmas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Valstybės pajamų teisinio reguliavimo mechanizmas

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Valstybės pajamų samprata, rūšys. Valstybės pajamų teisinis reguliavimas. Mokestinės pajamos. Nemokestinės pajamos. Valstybės skola. Išvados.

Ištrauka

Valstybė kaip visuomenės organizacija, prisiima sau vykdyti tam tikras funkcijas kuriomis garantuojamas šalies politinis, socialinis ir ekonominis stabilumas, tačiau šių funkcijų realizavimas reikalauja piniginių išteklių, kurie būtini valstybinių funkcijų realizavimui. Šios lėšos pereina valstybei perskirstant dalį šalies nacionalinių pajamų, ir įgauna valstybės pajamų formą. Siekiant palengvinti disponavimą šiais piniginiais ištekliais jie kaupiami atitinkamai pagal finansuojamą sritį paskirstytuose fonduose, o bendroms reikmėms numatytos lėšos kaupiamos valstybės ir savivaldybių biudžetuose.
B. Sudavičius pateikia tokį valstybės pajamų apibrėžimą:
"Valstybės pajamos – piniginiai ištekliai, kurie skirstant visuomenines nacionalines pajamas pereina valstybės žinion ir kaupiami valstybės (savivaldybių) biudžete bei pinigų fonduose, taip pat piniginiai ištekliai, kuriuos valstybė yra pasiskolinusi ir kurie naudojami valstybės (savivaldybės) funkcijų atlikimui finansuoti."
Kaip matome iš apibrėžimo, pagal nuosavybės formą valstybės pajamos gali būti skirstomos į nuosavas ir laikinai skolintas . Nuosavomis pajamomis pripažįstami tokie finansiniai ištekliai, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų numatyta tvarka pereina valstybei valdyti ir taip tampa viešosios nuosavybės objektu. Prie tokių pajamų galime priskirti mokesčių rinkimą, rinkliavas, taip pat jos gaunamos ir kitų privalomų mokėjimų atveju (pvz., išieškant pinigus už valstybei padarytą žalą), taip pat naudojant ar realizuojant viešosios nuosavybės objektus (t.y. pajamos gaunamos valstybės ir savivaldybių įstaigoms užsiimant veikla, nuomojant ar parduodant viešosios nuosavybės objektus), išieškant įvairias baudas už įstatymų pažeidimus ir t.t. Laikinai skolintos pajamos skiriasi nuo nuosavų tuo, jog gaunamos tik valstybei skolinantis lėšas iš kreditorių, tai reiškia, jog pasibaigus nustatytam skolos terminui lėšos turi būti grąžinamos jų savininkui, be to, dar yra mokamos ir palūkanos.
Priklausomai nuo pajamų reikšmės valstybės piniginių fondų formavime, jas galima skirstyti privalomas ir papildomas. Privalomosios planuojamos pagal valstybės (savivaldybės) poreikius tuo metu būtinoms veiklos sritims finansuoti ir gaunamos per įvairius nustatytus privalomus mokėjimus į valstybės bei savivaldybių biudžetus bei piniginius fondus. Šios pajamos sudaro nacionalinio biudžeto bei atskirų piniginių fondų pagrindą. Tokiems mokėjimams priskirtini mokesčiai, muitai, rinkliavos ir panašūs lėšų šaltiniai. Papildomosios pajamos gaunamos skolinantis lėšas iš vidaus bei užsienio kreditorių, tiek platinant valstybės vertybinius popierius, tiek sudarant paskolos sutartis. Be skolų į papildomų pajamų sąvoką įeina aukščiau minėtos lėšos, gautos iš baudų už įstatymo pažeidimus, taip pat realizuojant valstybės paveldėtą, konfiskuotą ar bešeimininkį turtą bei kitais įstatymuose numatytais būdais.
Atsižvelgiant į teritoriškumo principą kaupiant ir naudojant valstybės lėšas, pajamas galima skirstyti į Respublikos ir savivaldybių. Respublikos pajamos apima visos valstybės mastą, yra naudojamos Respublikos numatytoms funkcijoms vykdyti bei kitoms bendroms reikmėms finansuoti ir yra kaupiamos centralizuotuose piniginiuose fonduose, pajamomis iš kurių disponuoti įgaliotos specialios valstybinės institucijos. Tuo tarpu savivaldybių pajamos yra vienas didžiausių finansinių vietos savivaldos institucijų lėšų panaudojimo šaltinių, jos skirtos finansuoti atitinkamos savivaldybės funkcijų vykdymą. Šiomis pajamomis disponuoti taip pat yra paskirtos tam tikros institucijos.
Kaip jau minėta pradžioje, valstybės pajamos kaupiamos įvairiuose tam tikros paskirties fonduose, taigi, šiuo aspektu jas galima skirstyti į biudžetines ir nebiudžetinių pinigų fondų. Biudžeto Sandaros įstatymas numato biudžetinių pajamų surinkimo šaltinius bei jų panaudojimo sritis. Pagal šio įstatymo 13str. 1 dalį valstybės biudžeto pajamas sudaro:
1) pajamos iš mokesčių, gaunamos į valstybės biudžetą pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) pajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą);
3) valstybės biudžetinių įstaigų pajamos;
4) negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos);
5) dotacijos;
6) kitos pajamos.
To paties įstatymo 13str. numato savivaldybių biudžetinių pajamų struktūrą:
1) pajamos iš mokesčių, gaunamos į savivaldybių biudžetus pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) pajamos iš savivaldybių turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą);
3) savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos;
4) pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę, valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius ir Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ne žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus;
5) valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervedamos lėšos;
6) negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos);
7) kitos įstatymų nustatytos pajamos.
Dar vienas valstybės pajamų klasifikavimo būdas – pagal jų gavimo šaltinius. Taip pajamos skirstomos į mokestines ir nemokestines. Kaip jau suprantame iš pavadinimo, mokestinės pajamos gaunamos renkant mokesčius, kuriems budingas neatlygintinumas ir visuotinis privalomumas, o nemokestinės pajamos gaunamos tiek privalomais, tiek savanoriškais pagrindais.
Tolimesnėje darbo eigoje būtent šiuo skirstymo principu ir bus remiamasi nagrinėjant valstybės pajamas reglamentuojančių teisės aktų sistemą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-03
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai17
Dydis22.61 KB
AutoriusVytas
Viso autoriaus darbų22 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojaslekt. D. Mingėlaitė
Švietimo institucijaTarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Valstybes pajamu teisinio reguliavimo mechanizmas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 10 puslapių 
  • Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla / 2 Klasė/kursas
  • lekt. D. Mingėlaitė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą