Teisės mokslo vystymasis Vilniaus universitete

Įvadas. Teisės mokslo vystymasis Vilniaus universitete XVI - XVIII amžiuje (16-18 amžiuje). XIX amžiaus žymiausi Vilniaus Universiteto teisės mokslininkai. Išvados.

Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtas 1579 metais.
1579 m. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią 1570 m. Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Lyg ir nutolusiame nuo pagrindinių to meto Europos kultūros centrų Vilniaus universitete pakako peno subręsti pažangiausioms mokslo idėjoms.
Per daugiau nei 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimą, smukimą, atgijimą ir uždarymą. Universiteto istorija labai turtinga ir prieštaringa, neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos, atspindinti visus jos dramatiškus tarpsnius.
Šiame darbe atžvengsime teisės mokslo raidą Vilniaus universitete XVI - XIX a. Remdamiesi Lietuvos teisės ir istorijos tyrinėtojų Maksimaičio M., Bumblausko A., Vansevičiaus S. darbais pabandysime atskleisti Vilniaus universiteto reikšmę teisės mokslo vystymuisi Lietuvoje.
1579 metais įsteigtoje Vilniaus akademijoje teisės fakulte¬to nebuvo. Studentai gaudavo šiek tiek teisinių žinių iš teologijos kurso. Kanonų teisė buvo siejama ir su moraline teologija. Buvo remiamasi Tomo Akviniečio veikalu "Summa theologiae", kuriame kalbama apie teisę ir teisingumą. Profesorius Andrius Krugeris skaitydamas teologijos kursą rėmėsi ne tik kanonų bei romėnų, bet ir Lietuvos Statuto nor¬momis. Statutu rėmėsi nagrinėdamas turto padalijimą, jo paveldėjimą, medžioklės ir žūklės svetimoje žemėje draudimą, savavališką miško kirtimą ir pan.
Turtingų bajorų vaikai teisės mokslus studijavo užsienyje - Lenkijos, Čekijos, Vokietijos ir Italijos universitetuose.
1618 metais žemaičių seniūnas Jeronimas Valavičius nusprendė Vilniaus akademiją papildyti Teisės ir Medicinos fakultetais. Tačiau jėzuitų ordino generolas Mucijus Vitelskis, pritardamas naujų fakultetų steigimui, nenorėjo, kad jie būtų universiteto sistemoje, ir baiminosi, jog bus sunkiau palaikyti studentų drausmę. Tik vyskupo Eustachijaus Valavičiaus didelėmis pastangomis ordino generolas sutiko su Teisės ir Medicinos fakultetų organizavimu Akademijos sudėtyje ir 1622 m. Lapkričio 16-19 d. Vykusiame Romos jėzuitų pasitarime davė Vilniaus akademijos rektoriui Jonui Gruževskiui Poin-a-Mousson akademijos statutą, kad pagal jį būtų tvarkomi Teisės ir Medicinos fakultetai Vilniaus akademijoje. ...