Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Teisėkūros procesas Lietuvos parlamente
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Teisėkūros procesas Lietuvos parlamente

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Teisėkūros samprata, pagrindiniai jos principai. Konstitucija, Konstitucinio Teismo vaidmuo ir teisėkūra. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė. Seimo narių įstatymų iniciatyvos teisė. Vyriausybės galimybės teisėkūros procese. Prezidento galios teisėkūros procese. Piliečių galios įtakoti įstatymų leidybą. Teisėkūros stadijos ir projekto svarstymas skubos tvarka. Projekto pateikimas. Svarstymas pagrindiniame komitete. Svarstymas ir priėmimas Seimo plenariniame posėdyje. Įstatymo projekto svarstymas skubos ir ypatingos skubos tvarka. Lietuvos teisėkūros problemos po Nepriklausomybės atkūrimo. Išeitys, perspektyvos.

Ištrauka

Tam, kad būtų galima analizuoti teisėkūros procesus, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti pačios sąvokos "teisėkūra" esmę ir prasmę.
Terminas "teisėkūra" teisės aktuose vartojamas nedažnai. Dažniausiai jis suprantamas kaip kitų terminų –" įstatymų leidyba" , "teisėdara" sinonimas. A. Dapšys ir P. Ragauskas išskyrė bent du teisėkūros sampratos aspektus: teisėkūra plačiąja prasme ir teisėkūra siaurąja prasme. Plačiąja prasme teisėkūra suprantama kaip visos teisės sistemos, jos struktūrinių dalių kūrimo bei formavimo procesas. Siaurąja prasme teisėkūra – "formalizuotas teisės norminių aktų (teisės šaltinių) kūrimo procesas, kurio pradžia paprastai tapatinama su oficialios teisės akto projekto rengimo procedūros pradžia". Teisėkūros procesą įtakoja ir formalios įstatymo priėmimo taisyklės, ir teisiniai papročiai, tradicijos, precedentai.
Kaip teigia A. Dapšys ir P. Ragauskas, "teisėkūros būklė ir ypač įstatymų kokybė labai priklauso nuo to, kokiomis metodologinėmis nuostatomis bei principais grindžiama ir kaip organizuojama teisės aktų rengimo sistema" ir ar iš viso yra tokia sistema sukurta. Jie išskiria keletą aktualių ir svarbių teisėkūros principų:
Teisėtumo principas – kaip griežtas reikalavimas atsižvelgti į teisės norminių aktų hierarchiją, aktų leidėjų kompetenciją bei procedūrinius reikalavimus.
Mokslinis (socialinis, ekonominis ir kt.) pagrįstumas – kaip mokslo pasiekimų ir mokslinių analitinių metodų naudojimas teisėkūroje.
Teisinės patirties naudojimas – kaip rėmimasis ankstesne savo ir kitų šalių patirtimi.
Ryšys su praktika kaip aktų realumo prielaida bei leidybos principas – kaip reagavimas į visuomenėje vykstančius procesus ir teisės spragų šalinimas.
Demokratizmo principas – kaip socialinių grupių interesų įvertinimas ir derinimas, teisės normų visuomeninio palaikymo numatymas.
Konkurencija – kaip alternatyvių teisės aktų projektų buvimas.
Sisteminis požiūris – kaip būtinybė nuosekliai atsižvelgti į visą teisinę sistemą.
Planavimas – kaip rėmimasis integruotomis žiniomis apie visą teisės sistemą ir moksliškai pagrįstomis prognozėmis.
Kompetencijos reikalavimas – teisės aktų leidybos institucijose turi dirbti savo darbą išmanantys asmenys. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-24
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai7 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis34.12 KB
AutoriusKristina
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Teisekuros procesas Lietuvos parlamente [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą