Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Teisminė valdžia ir jos bruožai
   
   
   
-1
naudingas +1 / nenaudingas -2

Teisminė valdžia ir jos bruožai

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įžanga. Teisinės valdžios sąvoka, požymiai ir funkcionavimo principai. Teismas kaip teisminės valdžios dalis. Teisminės valdžios administravimas ir savivalda. Išvados.

Ištrauka

Demokratinėje valstybėje valdžios organizacija ir veikla grindžiama valdžių padalijimo principu. Šio principo paskirtis- garantuoti asmens teises ir laisves, padėti visuomenei išvengti despotizmo. Atsižvelgiant į tai valstybė vykdo tris funkcijas: leidžia įstatymus, juos vykdo ir sprendžia iškilusius ginčus; taigi valstybės valdžia dalijama į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Skirtingos funkcijos pavedamos skirtingoms valdžios institucijoms, uždraudžiant savintis svetimas funkcijas. Valdžios yra pakankamai savarankiškos, nepriklausomai kontroliuoja ir riboja viena kitos galias.
Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartą yra aptaręs šį principą, kuriuo vadovaujantis visos valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet tarp jų turi būti ryšys- Lietuvoje Parlamentas leidžia įstatymus, Vyriausybė juos įgyvendina, o Teismai vykdo teisingumą.
Taigi, pagal tradicinę valdžių padalijimo sampratą valstybės valdžias įgyvendinančios institucijos, vykdančios svarbiausias valstybės funkcijas, yra skirstomos į:
1. įstatymų leidžiamąją;
2. vykdomąją;
3. teisminę valdžią- valstybinės valdžios dalį, kurią sudaro specialios valstybės institucijos- teismai- turintys suteiktą išimtinę kompetenciją nepriklausomai nuo kitų valdžių ar proceso dalyvių įtakos, įstatymų nustatyta procesine tvarka vykdyti teisingumą ar kitas jai įstatymų pavestas funkcijas.
Apie pastarąją ir bus kalbama šiame darbe.
XVIIIa. Š. Monteskjė ir Dž. Lokas pagrindė trijų savarankiškų valdžių egzistavimo būtinumą, siekiant, kad valdžia nebūtų koncentruojama vienose rankose ir kad būtų tenkinami žmonių poreikiai. Valdžių padalijimo teorija- tai iki tol buvusios visagalės valstybės su monarchu priešakyje priešprieša. Didelę reikšmę turėjo teisminės valdžios, iki tol buvusios karaliaus valdžios dalimi, atskyrimo idėja. Ypač teisminės valdžios atskyrimas, jos savarankiškumas, nepriklausomumas ir susaistymas tik galiojančiais įstatymais turėjo atimti galimybę valstybei kištis į teismų veiklą vykdant teisingumą ir garantuoti apsaugą žmogui.
Nepriklausomumą ir autoritetą teisminė valdžia pasiekė ne iš karto, kadangi vien teorijos pripažinimas ir įtvirtinimas įstatymuose nereiškė, kad valstybė iš karto atsisakė kištis į teismų veiklą. Apie nepriklausomos teisminės valdžios atsiradimą Europoje galima kalbėti maždaug nuo XIX a., kai teismai įgavo realų vykdomosios valdžios statusą. Dabar Vakarų Europos teisminės valdžios įtaka yra tokia didelė, jog yra baiminamasi, kad teisėjai iš dalies perima kai kurias įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios funkcijas. Esminis teisminės valdžios stiprumo bruožas yra tas, kad ji yra nepriklausoma. Tai pasireiškia tuo, kad įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios negali kištis į teisminės valdžios veiklą, o teisminė valdžia gali joms daryti įtaką. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-28
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis22.09 KB
AutoriusErnesta
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Mokytojas/DėstytojasV. Žemčiugovas
Švietimo institucijaUtenos kolegija
FakultetasVerslo ir technologijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Teismine valdzia ir jos bruozai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Utenos kolegija
  • V. Žemčiugovas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-2
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą