Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Valdžios krizė Lenkijos-Lietuvos valstybėje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Valdžios krizė Lenkijos-Lietuvos valstybėje

  
 
 
123456
Aprašymas

XVIIa.pab. ir XVIIIa.pirmos pusės valdžios krizė Lenkijos - Lietuvos valstybėje: karaliaus valdžios silpnumas, pacta conventa, liberum veto teisė.

Ištrauka

Istorija yra gyvenimo mokytoja, o teisė – tai tarsi taisyklės, nurodančios, kaip turime elgtis. Mūsų gyvenamaisiais laikais, kada įvykiai pasaulyje labai greitai vystosi, ypač svarbu pažinti istoriją ir jos teisinę sritį. Nuo pat viduramžių mūsų senąjį pasaulį valdė karaliai. Todėl pabandykime apibūdinti visas Lenkijos – Lietuvos valdžios institucijas bei jas susieti tarpusavyje. Po to atskirai apibendrinti tik karaliaus valdžią ir ją gana plačiai aprašyti. Galiausiai pateikti išvadas, kurios labai siaura prasme apibūdins visą darbą.
Lietuvos Seimai buvo vadinami Vyriausiaisiais Lietuvos suvažiavimais arba Lietuvos konvokacijomis. Jie buvo šaukiami nereguliariai, dažniausi juose svarstomi klausimai buvo LDK vidaus politikos reikalai arba Abiejų Tautų Respublikos Seime nagrinėjami klausimai, dėl kurių Lietuvos atstovai atskirai susirinkę norėdavo suderinti savo galutinę poziciją. Liublino unijos dokumentuose atskiri Lietuvos Seimai nebuvo numatyti ir buvo priešingi unijos dvasiai. Lietuvos konvokacijos po Liublino unijos vykdavo Vilniuje, XVI a. jų įvyko 14, XVII a. – 17, XVIII a. – 6. Jei jose dalyvaudavo Karalius, jų nutarimai prilygdavo Abiejų Tautų Respublikos Seimo nutarimams. 1569m. liepos 1 d. Liublino Seime buvo pasirašytas galutinis susitarimas, atnaujinantis Lietuvos ir Lenkijos uniją (Liublino unija). Pagal uniją Lenkijos Karalius ateityje atsisakė Lietuvos sosto paveldėjimo teisės, buvo sudaryta galimybė rinkti bendrą abiejų valstybių valdovą. Ir po Liublino unijos abi valstybės turėjo savo pavadinimus, įstaigas, kariuomenę, iždą, įstatymus. Valstybių unija buvo reali, nes Lietuva ir Lenkija įsipareigojo turėti bendrą Seimą, valdovą, vykdyti bendrą užsienio politiką, kalti bendras monetas, tačiau su savo antspaudais. Lenkijos ir Lietuvos pusės parengė dokumentus ir jais pasikeitė. Seimo kompetencija buvo beveik neribota: jis užsiimdavo ne tik pagrindine savo veikla – įstatymų leidyba – bet ir priimdavo sprendimus dėl karo ir taikos, mokesčių, muitų, išklausydavo valstybės pasiuntinių užsienio šalyse ataskaitų, kontroliuodavo valstybės iždą ir vykdomąją valdžią (Seimui atsakingas buvo ir Karalius), sudarydavo ir tvirtindavo sutartis su užsienio valstybėmis. Įstatymai turėjo būti priimami sutarus visiems trims "luomams", kuriais buvo laikomi Karalius, Senatas ir pavietų seimelių atstovai Seime. Realiai Karalius priimant įstatymus turėjo nedidelę įtaką, kiek daugiau įtakos turėjo Senatas, tačiau svarbiausią vaidmenį įstatymų leidyboje vaidino bajorų atstovai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-30
DalykasTeisės namų darbas
KategorijaTeisė
TipasNamų darbai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7
Dydis12.29 KB
Autoriusinga
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKauno technologijos universiteto gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Valdzios krize Lenkijos Lietuvos valstybeje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Namų darbai
  • 5 puslapiai 
  • Kauno technologijos universiteto gimnazija / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą