Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Prancūzijos valstybės ir teisės istorija naujaisiais laikais
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Prancūzijos valstybės ir teisės istorija naujaisiais laikais

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Konstitucinė teisė. Didžiosios Prancūzijos revoliucijos pradžia. Iš absoliutinės monarchijos į konstitucinę monarchiją. Respublikos paskelbimas ir konstitucinis jos įvertinimas. Direktoratas. Konsulatas ir imperija. Legitiminė ir Liepos monarchijos. Antroji respublika. Trečioji respublika. Ketvirtoji respublika. Penktoji respublika. Civilinė teisė. 1804 m. Civilinis kodeksas. Svarbiausi civilinės teisės principai ir institutai. Baudžiamoji teisė. 1791 m. baudžiamasis kodeksas. 1810 m. baudžiamasis kodeksas. Baudžiamosios teisės raida. Išvados.

Ištrauka

Teisės istorija – tai viena iš visuomenės mokslų šakų, apimanti, tiek teisės, tiek istorijos mokslus. Iš kitų teisės mokslų teisės istorija išsiskiria tuo, kad nagrinėja ne dabar-tinę, gyvą, galiojančią, o praeities, beveik išnykusią teisę.
Teisės istorija susiformavo XVIII – XIX a. Dideli nuopelnai kaupiant teisės istorijos medžiagą priklauso vadinamajai Vokietijos istoriniai teisės mokyklai.
Šią temą pasirinkau, nes manau, kad Prancūzijos teisė buvo viena iš labiausiai išsivysčiusių tarp Europos šalių. Prancūzija – tai naujų demokratinių institucijų, konstitucinių konstrukcijų laboratorija. Joje kūrėsi nauji konstitucinės tvarkos elementai, pamažu paplitę beveik visoje Europoje.
Šiame darbe plačiau panagrinėsiu Prancūzijos teisę jos formavimąsi, remdamasis M. Maksimaičio, A Janulaičio, K. Kliuksino ir kitų autorių knygomis.
XVIII a. klestintis prancūzų absoliutizmas pradėjo varžyti šalies raidą. Karaliaus dvaro prabangai reikėjo milžiniškų išlaidų. Pagrindinė mokesčių našta visu svoriu spaudė valstiečius, tuo tarpu stambioji bajorija tiesioginių mokesčių nemokėjo. Miestuose cechai trukdė plėtotis gamybai ir pramonei. Trečiojo luomo stiprėjimą daugiausia lėmė rinka Šiaurės Amerikoje. Trečiasis luomas švietėsi, reikalavo esminių valstybės ir visuomenės pertvarkymų, laikydamas tuometinę santvarką neatitinkančią žmogaus prigimties ir proto. Trečiojo luomo propaguojami laisvės, lygybės ir brolybės šūkiai masino plačiuosius gyventojų sluoksnius.
Karaliaus leidžiami įstatymai, įvedantys naujus mokesčius, greitas šalies skurdo didėjimas, neišvengiamai vedė valstybę į krizę.
Dėl šių aplinkybių gyventojų spaudžiamas karalius 1788 m. sukvietė Generalinius luomus.
Pagal nusistovėjusią tvarką, Generaliniai luomai buvo renkami luomais, rinkimuose galėjo dalyvauti prancūzai, sulaukę 25 metų ir mokantys mokesčius. Išrinktiesiems rinkėjai pateikdavo instrukcijų, ką ir kaip turi Generaliniai luomai veikti, ko reikalauti, kokias reformas vykdyti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-03
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis25.17 KB
AutoriusTomas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaTarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Prancuzijos valstybes ir teises istorija naujaisiais laikais [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą