Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Teisės sistemos samprata ir struktūra
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Teisės sistemos samprata ir struktūra

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įžanga. Teisinės sistemos samprata, struktūra. Pagrindinės pasaulinės teisės sistemos (tradicijos). Teisės principai. Teisės normų sistema. Pagrindinės teisės šakos ir jų bendra charakteristika. Viešoji ir privačioji teisė ir jų išskyrimo problema. Išvados.

Ištrauka

Kas yra teisės sistema? Kaip ji suprantama teisinėje literatūroje? Ką reguliuoja teisės sistema? Kokios jos dalys? Kam ji reikalinga apskritai? Šio darbo tikslas ir yra atsakyti į šiuos ir dar daugiau kylančių klausimų.

Taigi darbo tikslas yra išaiškinti teisės sistemos sąvoką, išanalizuoti šiuolaikinės Lietuvos teisės sistemos pagrindus, jos esmę, ypatumus bei atskleisti hierarchiją, ryšius, tarpusavio sąveiką, problemas ir skirtumus tarp įvairių jos dalių, kadangi ji reguliuoja mūsų valstybės visuomeninius santykius, taigi įtraukia kiekvieną iš mūsų asmeniškai, kad ir kokie nepriklausomi manytume esą. Darbe bandoma nagrinėti teisės struktūra, siekiama pagilinti jos pažinimą, nustatyti kiekvienos teisės sistemos dalies vietą joje, aiškiau suvokti jos funkcijas ir vaidmenį teisiniame mechanizme, išsiaiškinti teisės sistemos poveikio visuomeniniams santykiams ribas ir galimybes. Visus šiuos tikslus mums padės įgyvendinti ir į kylančius klausimus padės atsakyti įvairūs teisės šaltiniai, tokie kai LR Konstitucija, civilinis kodeksas, baudžiamasis kodeksas ir kt.

Nagrinėdami teisės sistemos sampratos ir jos struktūros klausimą, manau, visų pirmiausia turėtume išsiaiškinti kas apskritai yra sistema, o po to ir teisės sistema. Sistema – tai savitarpio priklausomybės ryšiais susieti sistemos elementai, sudarantys santykinai baigtinę visumą. Sistemos sampratoje išskirtini trys ją apibūdinantys komponentai – elementai, ryšiai ir visuma. O "teisės sistema – tai teisės vidinė sandara, teisės padalijimas į tarpusavyje susijusias ir kartu diferencijuotas dalis: teisės šakas, teisės institutus ir teisės normas. Taigi teisės sistema rodo, iš kokių dalių susideda teisė, kaip tos dalys yra tarpusavyje susijusios".[5, p. 867] "Pagrindinis teisės sistemos požymis – teisės normų (šakų) įvairovės vienovė, kuri reiškiasi teisės sampratos ir teisinio reguliavimo tikslų (saugoti žmogaus teises) bendrumu. Tai suteikia visai teisės sistemai vertybinį, metodologinį vientisumą, darantį teisės šakų tarpusavio skirtumus santykinius. Teisės sistemos sukūrimas kartu yra ir teisinio reguliavimo tobulinimo prielaida, nes aprėpiant vienu "proto aktu" teisės tikslą ir jo pasiekimo priemones (teisės normas) , įgyjama galimybių įsitikinti, ar turimos visos teisės priemonės, reikalingos garantuoti įvairius žmogaus teisių saugos aspektus ir ar jų pakanka pasiekti šį tikslą?".[6, p. 275] Teisės sistemai būdingas tiek darnumas, vienybė, tiek diferenciacija – teisės dalinimas į teisės šakas ir teisės institutus. "Teisės šaka – savarankiška teisės sistemos dalis, kurią sudaro teisės normos, tam tikru šiai šakai būdingu metodu reguliuojančios atitinkamą visuomeninių santykių sritį. Teisės šakos reguliuojami visuomeniniai santykiai lemia jos svarbiausius ypatumus, požymius".[5, p. 868] Tuo tarpu "teisės institutas – tai teisės normų grupė teisės šakoje, reguliuojanti vienarūšių visuomeninių santykių grupę. Vadinasi, teisės šaka reguliuoja tam tikrą visuomeninių santykių sritį, o teisės institutas – tik vieną šios srities giminingų santykių grupę".[5, p. 864] Lietuvos teisės sistemoje galima skirti tokias teisės šakas kaip konstitucinė teisė, civilinė teisė, baudžiamoji teisė, administracinė teisė, darbo teisė, finansų teisė, ekologinė teisė, baudžiamojo proceso teisė, civilio proceso teisė ir kitas teisės šakas. Teisės institutas yra sudedamoji teisės šakos dalis. Kiekvienoje teisės šakoje galima išskirti keletą ar net daugiau teisės institutų. Antai darbo teisėje yra darbo sutarties, darbo drausmės, materialinės atsakomybės, darbo apsaugos ir kiti institutai, konstitucinėje teisėje skiriami žmogaus teisių ir laisvių, pilietybės, rinkimų teisės ir kiti institutai, civilinėje teisėje – ieškinio senaties, prievolių, nuosavybės teisės ir kiti, baudžiamojoje teisėje – valstybinių nusikaltimų, nusikaltimų asmeniui, nusikaltimų nuosavybei bei kiti institutai. Teisės institutus sudaranti teisės normų visuma yra kur kas mažesnė nei teisės šakos. "Teisės normos – tai pirminis teisės sistemos elementas, tai yra valstybės institucijų patvirtintos visiems privalomos, formaliai apibrėžtos bendro pobūdžio taisyklės, kurios nustato visuomeninių santykių dalyvių teises ir pareigas".[5, p. 864] ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-30
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis24.52 KB
AutoriusDonatas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasDoc. Dr. R. Bakševičienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Teises sistemos samprata ir struktura [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 13 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Doc. Dr. R. Bakševičienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą