Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Teismų sistema (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Teismų sistema (2)

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Teisminės valdžios paskirtis ir samprata. Teismų organizavimo ir veiklos principai. Bendros kompetencijos teismai. Teismų struktūra. Teismų kompetencija. Teismų veiklos principai. Teismo sprendimo apskundimo tvarka. Specialiosios kompetencijos teismai. Teismų struktūra. Teismų kompetencija. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme samprata ir reikšmė. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo vieta Lietuvos Respublikos teisės sistemoje. Išvados.

Ištrauka

Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – LRK) tiksliai nenurodyta, tačiau pagal prasmę yra išskiriamos trys valdžios. Tai įstatymų leidžiamoji (Seimas), vykdomoji (Vyriausybė) ir teisminė valdžia. Ypatingą vietą užima Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), nepriskirtinas teisminei valdžiai ir LRK išskirtas net į atskirą, VIII skyrių. Nuostatos, susijusios su teismai Konstitucijoje reguliuojamos IX skyriuje ("Teismas").
Pagal Konstitucijos 109 straipsnio nuostatas teisingumą Lietuvoje vykdyti gali tik teismas, kuris yra nepriklausomas, vykdydamas teisingumą ir klauso tik įstatymo. Taigi, teisminė valdžia yra viena iš valstybės valdžių, kuriai skirta teisingumo vykdymo funkcija. Tam, kad geriau suprasti teisminė valdžios esmę, manau, svarbu yra paminėti ir teisminės valdžios pagrindinius požymius.
Jau minėjau, kad teisminė valdžia įgyvendina teisingumą. Tai pagrindinė teisminės valdžios funkcija, paskirtis. Jos negali įgyvendinti jokia kita valstybės valdžios institucija ar pareigūnas, išskyrus teismą. Dėl šios funkcijos apimties teisės moksle dažnai kyla nemažai diskusijų, susijusių su Konstitucinio teismo vieta teisingumo vykdymo srityje. Neretai teigiama, kad konstituciniai teismai teisingumo nevykdo ir nepriklauso teisminei valdžiai. Tačiau apie tai bus kalbama kitame šio darbo skyriuje, todėl daugiau ties šiuo klausimu nesustosiu.
Grįžtant prie teisminės valdžios sampratos, o tiksliau jos požymių, reikia pasakyti, kad jai būdingas privalomumas, t.y. teismo sprendimai yra priimami valstybės vardu ir yra privalomi visoms valstybės institucijoms, įstaigoms, organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, o jų nevykdymas garantuojamas valstybės prievarta. Valstybės prievarta reiškia, kad teismas, priimdamas konkretų sprendimą gali taikyti net pačias griežčiausias priemones, tokias kaip laisvės atėmimas iki gyvos (kai kuriose šalyse, kur mirties bausmė nėra panaikinta, teismas gali skirti ir ją).
Pagrindinė bet kurio teismo pareiga – išspręsti konfliktą, ir išspręsti jį ne bet kaip, o pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes, bei priimti teisėtą, pagrįstą bei nešališką sprendimą. Konstitucijos 114 str. pasakyta, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę.
Vykdydama teisingumą teisminė valdžia taip pat atlieka ir kontrolės vaidmenį, .t.y kontroliuojama, ar teismo sprendimai yra teisėti, ar jie atitinka materialinės ir procesinės teisės normas. Kaip pavyzdį galimą pateikti situaciją, kai Rokiškio rajono apylinkės teisme yra priimamas atitinkamas sprendimas, kuris vėliau apskundžiamas Panevėžio apygardos teismui, kaip aukštesnei institucijai, kur teisėjas (ar teisėjų) kolegija gali nuspręsti, kad priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme, buvo netinkamai pritaikyta materialinės teisės norma (nusikaltimas iš savavaldžiavimo perkvalifikuotas į turto prievartavimą).
Ne mažiau svarbi yra teismų veikla, kuria jie prižiūri, ar padedančios vykdyti teisingumą institucijos, tinkamai atlieka savo funkcijas, pvz., policijos ar prokuratūros pareigūnai.
Tam tikrais atvejais teismas atlieka ir teisės normų aiškinimo funkciją. Lietuvoje šią funkciją įgyvendina tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senatas.
Teisminės valdžios paskirtis – užtikrinti teisės viešpatavimą, konstitucinės santvarkos stabilumą, žmogaus ir piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Svarbiausia pažeistų teisių ir laisvių demokratinėje valstybėje, kokia yra ir Lietuva, gynimo institucija – teismas. Konstitucijos 31 str. 2 dalis numato,kad "Asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas". Taip pat reikia pastebėti, kad teismui suteikiamos tokios teisės, kurių neturi ne viena kita valdžia: konfiskuoti asmenims priklausantį turtą, sankcionuoti telefoninių pokalbių klausymąsi, priimti sprendimą, kuriuo žmogui atimama laisvė ir pan.
Taigi iš viso to, kas aukščiau pasakyta, galime daryti išvadą, kad teisminė valdžia – tai viena iš valstybinės valdžios rūšių, kuriai suteikta teisė vykdyti šalyje teisingumą, priimant privalomus sprendimus, užtikrinti teisės viešpatavimą, žmogaus ir piliečių teisių bei teisėtų interesų apsaugą, spręsti teisinius konfliktus, kontroliuoti teismo sprendimų vykdymo teisėtumą, aiškinti teisės normas ir kt. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-26
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai9
Dydis23.82 KB
AutoriusRENATA
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Teismu sistema (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą