Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Pabėgėlių teisių apsauga Europos Sąjungoje (ES) po Amsterdamo sutarties
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pabėgėlių teisių apsauga Europos Sąjungoje (ES) po Amsterdamo sutarties

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Įžanga. Prieglobsčio teisės raida. Pabėgėlių statuso reguliavimas po pirmojo pasaulinio karo. Pabėgėlių statusas po antrojo pasaulinio karo. Pabėgėlio sąvoka pagal 1951m. Konvenciją ir 1967m. Protokolą. Persekiojimas, kaip kertinis pripažinimo pabėgėliu kriterijus. Neišsiuntimo principas (non–refoulement) prieglobsčio teisėje. Europos žmogaus teisių konvencija ir teisė į prieglobstį. Pabėgėlių teisių apsauga po Amsterdamo sutarties. Europos pabėgėlių fondas. Išvados.

Ištrauka

Šio rašto darbo tema "Pabėgėlių teisių apsauga Europos Sąjungoje po Amsterdamo sutarties" buvo pasirinkta todėl, kad šiuo metu yra labai aktualus klausimas, koks gi yra pabėgėlių teisinio statuso turinys. Ypatingai ši problema iškyla Lietuvai po integracijos į Europos Sąjungą, kai rytinė Lietuvos siena tampa Šengeno erdvės siena. Lietuva garsėja, kaip tranzitinė pabėgėlių ir kitų nelegalių migrantų šalis, todėl po įstojimo į ES pabėgėliai, kurie atsidurs Lietuvoje, tampa ne tik Lietuvos bet ir visų Europos Sąjungos valstybių problema. ES šiuo metu vyksta teisės harmonizavimo procesai, kas liečia ir pabėgėlių bei prieglobsčio teisę. Tarptautinį teisinį šios srities reguliavimą bandoma tobulinti, atsižvelgiant į realiai egzistuojančią valstybių praktiką, šios srities specialistų rekomendacijas. Visa tai, savaime suprantama, aktualu ir naujai prie šios organizacijos prisijungusioms valstybėms.
Šiame darbe siekiama atskleisti pagrindinius prieglobsčio teisės raidos momentus ir ypatumus. Taip pat bendrais bruožais apžvelgiama pabėgėlio sąvokos kaita ir turinys. Didžiausias dėmesys yra skiriamas pabėgėlių teisių apsaugos įtvirtinimui po 1997 m. Amsterdame pasirašytos ir 1999 m. įsigaliojusios sutarties turiniui atskleisti. Tam tikslui pasiekti naudojamas istorinis, lyginamasis ir sisteminis metodai.
Darbas susideda iš keturių, logiškai tarpusavyje susijusių, pagrindinių dalių: pirmoje dalyje apžvelgiama prieglobsčio teisės raida, antra dalis skirta pabėgėlio sąvokos, po I Pasaulinio karo atskleisti, trečia dalis skirta pabėgėlio sąvokai bei teisinio statuso, po II Pasaulinio karo, turiniui atskleisti, ketvirtoje dalyje yra analizuojamas teisinis prieglobsčio srities reglamentavimas po Amsterdamo sutarties įsigaliojimo.
Pagrindiniu šaltiniu, kuriuo remiamasi šiame darbe yra išverstas į rusų kalbą veikalas "Pabėgėlio statusas tarptautinėje teisėje", kurio autorius yra Guy S. Goodwin-Gill. Rašant apie prieglobsčio teisės ištakas buvo atsižvelgta į Tiunovo O. I. "Tarptautinė humanitarinė teisė" leidinyje pateiktus duomenis. Studijuojant pabėgėlio statuso bei prieglobsčio teisės problemas negalima buvo neišstudijuoti Lyros Visockienės mokslinių darbų šia tema. Labai vertingas buvo Eriko Slavėno straipsnis "Nereguliari migracija tarptautinėje teisėje", bei mokslinis-metodinis leidinys "Nelegalios migracijos ir nelegalaus mobilumo prevencija Europoje" , autoriai - G. Jurgelaitienė ir S. Starkus. Buvo išanalizuoti pagrindiniai tarptautiniai bei nacionaliniai šios srities dokumentai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-02
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai16
Dydis31.76 KB
Autoriusmarija
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pabegeliu teisiu apsauga Europos Sajungoje (ES) po Amsterdamo sutarties [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 20 puslapių 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą