Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Nusikaltimas žmogiškumui. Hagos tribunolas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Nusikaltimas žmogiškumui. Hagos tribunolas

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Nusikaltimo žmoniškumui samprata ir jos kilmė. Nusikaltimų žmoniškumui bendrieji požymiai. Hagos tribunolas.

Ištrauka

Tarptautinėje teisėje karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas laikomi didžiausiais jus cogens principų pažeidimais. Tokia nuostata vadovautasi ir priimant Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo įstatus (1945), kuriuose pirmą kartą pozityviojoje tarptautinėje teisėje buvo apibrėžtas nusikaltimų žmoniškumui terminas ir baudžiamumo pagrindai.
Nusikaltimai žmoniškumui, taikai, ir kariniai nusikaltimai laikomi tarptautiniais nusikaltimais. Baudžiamoji atsakomybė už šiuos nusikaltimus viena iš sričių, kur subjektu gali būti individas, baudžiamas kaip šių nusikaltimų organizatorius ir vykdytojas.
Nusikaltimų, dabar vadinamų nusikaltimais žmoniškumui termino ir baudžiamumo ištakomis galima laikyti 1899m. Pirmąją Hagos Konvenciją dėl karo įstatymų ir papročių bei 1907 m. ketvirtąją Hagos konvenciją: jų preambulėse esančioje Martenso išlygoje įtvirtinta, jog atvejais, kurių nereguliuoja kodifikuoti teisės aktai, gyventojai ir kovojantys asmenys lieka saugomi tautų teisė principų, kurie kyla iš civilizuotų tautų papročių, žmoniškumo įstatymų, ir visuomenės sąžinės paliepimų. Pirmasis bandymas įtvirtinti atsakomybę už tokio pobūdžio nusikaltimus sietinas su 1915 m. Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Rusijos paskelbta jungtine deklaracija, kaltinančia Otomanų vyriausybę armėnų gyventojų išžudymu Turkijoje, traktuojant tai "nusikaltimu prieš civilizaciją ir žmoniškumą", tačiau dėl politinių priežasčių šios deklaracijos nuostatos įgyvendintos nebuvo.
Pagrindus bausti asmenis įvykdžiusius tarptautinius nusikaltimus padėjo po Antrojo Pasaulinio karo įsteigti Niurnbergo ir Tokijo tarptautiniai kariniai tribunolai, kuriems buvo suteikta teisė teisti Vokietijos ir Japonijos pagrindinius nusikaltėlius, įvykdžiusius nusikaltimus taikai, karinius nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Šių tribunolų įstatuose, pridėtuose prie Londono susitarimo dėl Europos ašies pagrindinių karinių nusikaltėlių teisminio persekiojimo ir jų baudimo, pirmą kartą buvo pavartotas nusikaltimų žmoniškumui terminas, apibrėžti tokių nusikaltimų požymiai ir įvardintos tam tikros nežmoniškos veikos.
Istoriškai nusikaltimai žmoniškumui formavosi kaip karinių nusikaltimų porūšis (jie buvo neatsieti nuo tokių sąvokų kaip "karinis konfliktas", "karo padėtis"). Tai atsispindi ir Niurnbergo Tribunolo įstatuose, kuriuose buvo įvardinti šie nusikaltimų žmoniškumui požymiai: 1) padaryti prieš bet kokios valstybės (tiek priešo, tiek savos) civilius gyventojus; 2) padaryti karo metu ar iki karo; 3) padaryti kaip nusikalstamos valstybės politikos rezultatas (tiek valstybinės valdžios atstovų, tiek privačių asmenų, savo veiksmais prisidedančių prie nusikalstamos valstybinės politikos įgyvendinimo) 4) padaryti darant ar siekiant padaryti nusikaltimą taikai arba karo nusikaltimą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-05
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis11.66 KB
AutoriusGiedre
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nusikaltimas zmogiskumui. Hagos tribunolas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • 1 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą