Konsulinių įstaigų funkcijos

Įžanga. Konsulinių įstaigų bendrieji bruožai. Konsulinių įstaigų funkcijos. Subjektai. Atskiros konsulinių pareigūnų funkcijos. Išvados.

Vykstant sparčiam globalizacijos procesui, vis daugiau žmonių vyksta į užsienio valstybes verslo, poilsio tikslais, apsigyvena kitoje valstybėje siekdami ten dirbti ar sukuria šeimą. Tačiau asmens išvykimo iš savo valstybės faktas nepanaikina valstybės ir piliečio tarpusavio teisių ir pareigų. Valstybei išlieka pareiga rūpintis savo piliečiais, teikti jiems reikiamą informaciją, dokumentus, iš kitos pusės, valstybė taip pat turi teisę gauti tam tikrą informaciją iš savo piliečių, reikalauti vykdyti tam tikras pareigas.
Kitas svarbus aspektas valstybės gyvenime, kalbant apie jos santykius su užsienio valstybėmis, - tai ryšių užmezgimas ir palaikymas, informacijos rinkimas, tai pat tam tikrų paslaugų užsienio piliečiams, norintiems atvykti į Lietuvos Respubliką ar turintiems su ja kitokių santykių, teikimas.
Būtent šių dviejų grupių uždavinių siekimas ir įgyvendinimas yra vienas pagrindinių konsulinių įstaigų tikslų. Šio darbo pradžioje trumpai apibrėžiama konsulinių įstaigų samprata, toliau aptartos pagrindinės konsulinių įstaigų funkcijos remiantis tarptautiniais ir nacionaliniai teisės aktais, reglamentuojančiais šį klausimą.
Pradedant kalbėti apie konsulines įstaigas pirmiausia reikėtų apibrėžti, kas yra laikoma konsulinėmis įstaigomis, kokiu tikslu ir pagrindu jos yra steigiamos, kokie yra konsulinių įstaigų veiklos pagrindai.
Konsuline įstaiga pagal 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių yra laikomi generalinis konsulatas, konsulatas, vicekonsulatas ar konsulinė agentūra. Analogiškai konsulinė įstaiga apibrėžiama ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymą Konsulinį statutą , kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų teisinį statusą. Svarbu pabrėžti, kad konsulinės įstaigos neatstovauja savo valstybės santykiuose su priimančia valstybe, kuo iš esmės ji skiriasi nuo diplomatinės atstovybės.
Pagal minėtą Vienos konvenciją konsulinės įstaigos turi konsulinį imunitetą, kuris reiškia, kad konsuliniai pareigūnai naudojasi imunitetais nuo buvimo valstybės civilinės ir administracinės jurisdikcijos tik ryšium su jų konsulinių funkcijų vykdymu. Minėti pareigūnai gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už sunkius nusikaltimus, jų privačioms sutartims, o taip pat žalai, padarytai per autoįvykius, imunitetai netaikomi. ...