Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Mirties bausmė Lietuvoje (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mirties bausmė Lietuvoje (2)

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Mirties bausmė. Mirties bausmės raida Lietuvoje. Mirties bausmės kitimai Lietuvos istorijoje. Iki Lietuvos centralizuotos valstybės sukūrimo. Iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pirmojo statuto 1529 metų. Lietuvos statutų galiojimo laikas. Įteisinus Rusijos baudžiamųjų įstatymų galiojimą. Tarpukario nepriklausomos Lietuvos respublikos gyvavimo laikotarpis. Sovietinės okupacijos metai. Atkūrus Lietuvos respublikos nepriklausomybę. Tautos dauguma už mirties bausmę. Išvados.

Ištrauka

Tikslas: Šio darbo tikslas pateikti trumpą visuomenės bei valdžios nuomonę bei esamą situaciją mirties bausmės klausimu Lietuvoje.
Uždaviniai: Išanalizuoti bausmes, mirties bausmę, tautos daugumos nuomonę bei požiūrį į mirties bausmės panaikinimą valdžios ir tautos atžvilgiu.
Metodas: Rašant šį referatą buvo naudojama medžiaga susijusi su Lietuvos valstybės istorija bei duomenys apie mirties bausmę, knygų sąrašas nurodytas darbo pabaigoje.
Kaip teigiama baudžiamosios teisės teorijoje, mirties bausmė yra viena iš kriminalinių bausmių, todėl ji galėtų būti apibrėžiama taip: mirties bausmė – tai bausmės rūšis, pasireiškianti prievartiniu gyvybės atėmimu nusikaltėliui, kuri gali būti paskirta tik teismo nuosprendžiu it tik baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais.
Mirties bausmės paskirtį sąlygoja jos išimtinumas, ir ji skiriasi nuo bendros kriminalinės bausmės paskirties. Galima teigti, kad valstybė, pakildama galioti mirties bausmę, turi šiuos tikslus:
a) Sulaikyti asmenį nuo nusikaltimo padarymo;
b) Nubausti asmenį, padariusį sunkų nusikaltimą;
c) Atimti nuteistajam galimybę daryti naujus nusikaltimus.
Taikant mirties bausmę nesiekiama tikslo pataisyti asmenį, t.y. paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taip pat diskutuotinas teisingumo principo užtikrinimas nubaudžiant asmenį mirtimi. Žinoma, galima samprotauti, kad jei teisingumo principas užtikrinamas vien atlyginant už nusikaltimo padarymą (kas pakankamai dubliuoja atpildą), tai taikant mirties bausmę šis tikslas gali būti pasiektas. Tačiau teisingumas suprantamas ir kaip interesų vienybės išlaikymas, ir iš to suponuojamas teiginys, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2d. nutarime konstatavo, kad remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto bei visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu yra būtina. Vadinasi, taikant mirties bausmę negali būti užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas, nes atėmus asmeniui gyvybę išlaikyti interesų vienybės ar bausmės adekvatumo iš esmės neįmanoma dėl to, kad nebelieka bausmės taikymo subjekto. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-22
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis22.05 KB
AutoriusLaura
Viso autoriaus darbų33 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/Dėstytojaslektorė V. Tamašauskienė
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasEkonomikos ir teisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mirties bausme Lietuvoje (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Kauno kolegija / 1 Klasė/kursas
  • lektorė V. Tamašauskienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą