Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Šeimos teisė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Šeimos teisė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įžanga. Pozityvistinės santuokos sudarymo sąlygos. Negatyvios santuokos sudarymo sąlygos. Artimųjų teisė prieštarauti santuokai. Ankstesnė santuoka. Kraujomaiša. Priklausymas skirtingoms religijoms. Nusikaltimo padarymas. Santuokos nutraukimo galimybės. Sutuoktinių finansai ir atsakomybė. Moters padėtis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statutuose. Vaikai. Globa. Išvados.

Ištrauka

Šeimos teisė, kaip teisės šaka, yra pakankamai plati. Todėl išsami šeimos teisės analizė Lietuvos Statutuose yra neįmanoma, turint omenyje numatomą darbo apimtį. Šiame darbe didžiausią dėmesį skirsime santuokos institutui, tuo tarpu kitų šeimos teisės sričių taip detaliai neaptarinėsime.
Pradžiai aptarsime Statutų bruožus, kurie būdingi visai Statutų šeimos teisei. Statutai pirmiausia reglamentavo bajorų teises ir pareigas. Daugelis jų skyrių nebuvo pritaikomi valstiečiams, kurie priklausė feodalo jurisdikcijai.
Taip pat reikia pastebėti, kad tuo metu LDK egzistavo dvi atskiros teismų sistemos: pasaulietiniai ir bažnytiniai teismai. Turtiniai ir bausmių taikymo reikalai buvo sprendžiami pasaulietiniuose teismuose, tuo tarpu bažnytiniai teismai tik nustatydavo yra ar nėra nusikaltimo, bei atlikdavo jiems patikėtas funkcijas, - pvz., spręsdavo suteikti ištuoką ar ne. Lietuvos Statutai pirmiausia reglamentavo pasaulietinių teismų veiklą, o bažnytiniai teismai rėmėsi dar ir kanonų teise.
Šeima prasideda nuo santuokos sudarymo, todėl pirmiausia aptarsime sąlygas, kuriomis Lietuvos Statutai reglamentavo santuokos sudarymą.
Pozityvinės santuokos sudarymo sąlygos yra tos sąlygos, kurios išreiškia aplinkybes leidžiančias sudaryti santuoką. Tų sąlygų patenkinimas sudaro prielaidas atsirasti santuokai.
Viena iš sąlygų, kurią buvo privaloma patenkinti norint sudaryti santuoką, buvo atitinkamo amžiaus sulaukimas. Pirmasis ir Antrasis Lietuvos statutai numatė, kad
moteris gali tuoktis sulaukusi 15 metų, tuo tarpu Trečiasis sumažino galimą santuokinio amžiaus ribą iki 13 metų.
Vyrams amžiaus cenzas buvo kitas, - jie privalėjo sulaukti 18 metų. Tokia diskriminacija lyčių atžvilgiu kilo dėl skirtingo vyro ir moters vaidmens suvokimo. Žemą moters leistinos santuokos amžių galima paaiškinti, tuo kad moteris buvo suprantama, pirmiausia, kaip vaikų gimdytoja. Vaikų gimdymui nereikia protinio subrendimo, kuris būtinas išlaikyti šeimą. Šeimą išlaikyti buvo patikėta vyrui, todėl leistinas santuokinis amžius tenkantis vyrui buvo aukštesnis.
Nepaisant Statutuose reglamentuoto amžiaus, Andriulis (Andriulis, 1973, p. 20) mini, kad realiai buvo vartojamas kitas amžiaus cenzas, paimtas iš kanonų teisės. O joje buvo nustatyta, kad vyras turi būti ne jaunesnis 15 metų, o moteris 12 metų, kad būtų galima sudaryti santuoką. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-03
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis19.25 KB
Autoriusasta
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasEkonomikos ir teisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Seimos teise Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Kauno kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą