Konstitucinės teisės samprata. Konstitucinės teisės sąvoka, teisinio reguliavimo dalykas ir metodas. Konstitucinės teisės normos, struktūra, įgyvendinimas. Konstitucinės teisės institutai. Konstitucinės teisės principai. Konstitucinių teisinių santykių sąvoka. Konstitucinių teisinių santykių struktūra, subjektai, objektas. Konstitucinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. Konstitucinės teisės mokslo sąvoka ir dalykas. Konstitucinės teisės mokslo šaltiniai. Konstitucinės teisės kaip savarankiško teisės mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindinės konstitucinės teisės mokslo kryptys ir mokyklos. Konstitucinė teisė kaip studijų disciplina. Konstitucinės teisės šaltinio sąvoka. Konstitucinės teisės šaltinio klasifikavimo kriterijai. Konstitucinės teisės šaltinio sistema. Lietuvos konstitucinės teisės šaltinio sistemos ypatumai. Konstitucijų modeliai. Konstitucijos samprata ir pagrindinės savybės. Konstitucijų teisinė galia. Konstitucijos sampratų įvairovė. Pasaulio valstybių konstitucinės raidos pagrindiniai etapai. Konstitucionalizmo idėjų įgyvendinimo ypatumai XX amžiaus pabaigoje Vidurio ir Rytų Europoje. Lietuvos valstybės konstitucijų raida. Konstitucinės teisės nuostatos Lietuvos statutuose (1529, 1566 ir 1588 metų Lietuvos statutai). 1791 Respublikos Konstitucijos problema). 1917 metų Vilniaus konferencija ir jos sprendimai. 1918 metų vasario 16 dienos Nepriklausomybės aktas, 1920 metų gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija. 1918 metų Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai, 1919 metų Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniai dėsniai, 1920 metų Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija. 1922 metų Lietuvos Valstybės Konstitucija, 1928 metų Lietuvos Valstybės Konstitucija, 1938 metų Lietuvos Konstitucija. Lietuvos konstitucingumo panaikinimas 1940-1990 metų. Konstitucinė reforma 1988-1990 metais. Nepriklausomos valstybės atkūrimas, 1990 metų kovo 11 dienos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo. Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas - pereinamojo laikotarpio konstitucinis aktas. 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimo politinės ir teisinės prielaidos (rengimas ir priėmimas). Konstitucijų apsauga. Konstitucinė justicija. Konstitucinės justicijos raida pasaulyje. Bendrosios teisės tradicijos šalys (JAV) ir Civilinės teisės tradicijos šalys (Vokietija, Austrija, Čekija, Prancūzija). Konstitucinė justicija "naujosiose demokratijose". Konstitucinės justicijos institucijų organizavimas ir kompetencija. Konstitucinės justicijos sampratos formavimasis Lietuvos teisėje. Lietuvos valstybės Konstitucijos. 1928 metų Valstybės Taryba, 1935 metų Statutinis teismas. 1992 metais Lietuvos Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įsteigimas. Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucinio Teismo konstitucinis statusas. Konstitucinių ginčų nagrinėjimo procesas. Teisėjų teisinis statusas. Asmens konstitucinis statusas. Pagrindinių teisių ir laisvių konstitucinio instituto atsiradimas ir raida. 1215 metų Didžioji laisvių chartija (Anglija), 1529 metų Lietuvos Statutas, 1789 metų žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (Prancūzija), 1776 metų. Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) Nepriklausomybės deklaracija, 1787 metų. Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) Konstitucijos pataisos (10) – Teisių bilis, 1679 metais Habeas. Pagrindinių teisių ir laisvių turinys. Teisių ir laisvių klasifikavimas (asmens politinės, socialinės – ekonominės teisės ir laisvės). Asmens, žmogaus, piliečio teisės ir laisvės 1992 metų Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucijoje. Valstybė ir asmuo. Teisė ir pareiga. Tarptautinis žmogaus teisių ir laisvių reglamentavimas. Pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. 1948 metais. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 1966 metų Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, 1950 metų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir jos protokolai, 1961 metų Europos socialinė chartija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija. Pilietybės konstitucinis institutas. Pilietybės instituto raida Lietuvos teisėje. Pilietybės teisinis reguliavimas. Dvigubos pilietybės problema. Pilietybės įgijimas gimimu. Kraujo principas. Žemės principas. Natūralizacija. Optavimas. Pilietybės netekimas. Užsieniečių teisinė padėtis. Prieglobsčio teisė. Valstybė ir jos formos. Valstybės samprata. Valstybės forma – kompleksinė sąvoka. Pasaulio valstybių valdymo forma. Monarchija šiuolaikiniame pasaulyje. Respublika ir jos formos – prezidentinė, parlamentinė, mišrioji valdymo forma. Prezidentinė respublika. Parlamentinė respublika. Pusiauprezidentinė respublika. Valstybių sandaros (santvarkos) forma ir įvairovė. Unitarinės valstybės. Federacijos, federalizmo teorijos. Federacijų rūšys. Federacijos subjektų teisinė padėtis. Autonomijos formos šiuolaikinėse valstybėse. Konfederacija ir ir kitokios valstybių sąjungos. Politinis režimas. Lietuvos valstybės forma. Lietuvos valstybės valdymo formos sąvoka ir ypatumai. Valstybės santvarkos sąvoka. Lietuvos Respublika - suvereni unitarinė valstybė. Europos Sąjunga – istoriniai steigimo aspektai, institucijų teisinė padėtis. Lietuva ir Europos Sąjunga (ES). Lietuvos valstybės administracinė - teritorinė struktūra. Lietuvos valstybės politinio režimo samprata ir ypatumai. Užsienio politikos principai. Valstybės gynimo konstituciniai pagrindai. Lietuvos valstybės simboliai. Rinkimų teisė ir rinkimų sistemos. Rinkimų teisės samprata. Aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė. Rinkimų teisės principai – visuotinė, lygi, tiesioginė, slaptas balsavimas. Rinkimų sistemų įvairovė. Mažoritarinė rinkimų sistema. Proporcinė rinkimų sistema. Rinkimų sistema Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Rinkimų sistema Lietuvoje. Rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka. Kandidatų iškėlimas ir registravimas. Balsavimas. Rinkimų rezultatų nustatymas. Atsakomybė už rinkimų įstatymų pažeidimą. Atstovaujamoji ir tiesioginė demokratija. Referendumas, jo rūšys. Tautos įstatymų leidybos iniciatyvos teisė. Peticijų teisė. Konstituciniai įstatymų leidžiamosios valdžios modeliai. Lietuvos respublikos Seimas. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Istorinė evoliucija. Parlamento formų įvairovė. Parlamento konstitucinė padėtis, vidaus organizacija. Kompetencija, darbo tvarka. Daugumos principas. Įstatymų leidybos procesas, jo reglamentavimas konstitucijose. Lietuvos respublikos Seimo konstitucinis statusas. Seimo rinkimų tvarka. Pirmalaikiai Seimo rinkimai. Seimo struktūra. Lietuvos respublikos Seimo kompetencijos pagrindiniai konstituciniai bruožai. Įstatymų leidybos procesas ir jo stadijos pagal Lietuvos Respublikos (LR) Konstituciją. Teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka. Respublikos Prezidento veto teisė. Seimo nario konstitucinis statusas – teisės ir pareigos, imunitetas ir indemnitetas. Seimo nario politinė ir teisinė atsakomybė. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Istorinė evoliucija. Parlamento formų įvairovė. Parlamento konstitucinė padėtis, vidaus organizacija. Kompetencija, darbo tvarka. Daugumos principas. Konstituciniai vykdomosios valdžios modeliai. Vykdomoji valdžia pagal Lietuvos respublikos konstituciją. Respublikos prezidento konstitucinis statusas: kaip valstybės vadovas, kaip vykdomosios valdžios dalis. Respublikos Prezidento rinkimai, kompetencija, asmens neliečiamybė. Respublikos prezidento politinė atsakomybė. Lietuvos respublikos (LR) Vyriausybės konstitucinis statusas. Vyriausybė ir Respublikos prezidentas. Vyriausybė ir Seimas. Vyriausybės sudarymo tvarka, sudėtis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis. Vyriausybės struktūra. Vyriausybės darbo tvarka. Vyriausybės kompetencija. Vyriausybės atsakomybė ir atsiskaitomybė. Vyriausybės teises aktai. Įstatymų leidimo iniciatyvos teisė. Vyriausybės atstovai. Apskritis kaip valdymo sistemos dalis. Valstybės tarnybos teisinio statuso bruožai. Teisminės valdžios konstituciniai modeliai. Teisminė valdžia valstybės valdžių sistemoje. Teismų nepriklausomybės principas. Konstitucinis teisminės valdžios reguliavimas pasaulio valstybėse. Teismų statusas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją. Teismų sistema (Aukščiausiasis Teismas, Apeliacinis teismas, apygardų teismai, apylinkių teismai, Administracinis teismas). Teisėjų konstitucinis statusas. Teismų ir Teisingumo ministerijos sąveikos konstituciniai bruožai. Vietos savivalda ir valdymas. Teoriniai ir konstituciniai vietinio valdymo ir savivaldos pagrindai. Pasaulio valstybių vietinių institucijų struktūra, funkcijos. Vietos valdymo institucijų santykiai su centrine valdžia. Savivaldos institucijų konstitucinis statusas Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV), Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje. Vietos savivaldos samprata pagal Lietuvos respublikos Konstituciją. Savivaldybės kontrolierius. Seniūnas. Savivaldybių kompetencija. Valstybės deleguotoji kompetencija. Savivaldos institucijų teisinė priežiūra. Tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje samprata, įvedimo pagrindai.
389.91 KB
