Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Žemės reforma (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žemės reforma (2)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Informacijos šaltinių apžvalga. Teisės aktai įtakoję asmeninio ūkio žemės suteikimą ir įteisinimą. Statistinių duomenų analizė. Įteisinimo tempai. Įteisinimo sudėtingumo kaita. Darbas iliustruotas diagramomis.

Ištrauka

Žemės reforma priimta vadinti valstybės vykdomą esminį ir visą šalį apimantį, žemės santykių pertvarkymą, kai keičiama žemės priklausomybė ir naudojimo tvarka. Paprastai žemės reformą iššaukia socialiniai poreikiai arba ekonominė pažanga, būtinumas pereiti į aukštesnį visuomenės raidos etapą. Šios valstybės priemonės padėdavo suvešėti naujiems daigams, atmetant senasias, atgyvenusias ūkininkavimo formas. Kartu buvo išsprendžiamos ir kaime neturinčių darbo žmonių ar bežemių problemos, teikiama parama sodybų statybai, kelių tiesimui, žemės kultūrinimui.Todėl bet kuri reforma turėjo didelį teigiamą poveikį žmonių veiklos aktyvumui, gyvenimo lygiui ir šalies ekonomikai.
Vykstant žemės reformai ir kaimo plėtrai, politinę ir ekonominę nepriklausomybę
atgavusioje Lietuvoje, greta kitų žemės ūkio įmonių susikūrė ir asmeniniai ūkiai. Asmeninis - pagalbinis ūkis formavo savarankiško nuo visuomeninio ūkio ūkio iliuziją. Pirmųjų tokių ūkių sėkmė priklausė nuo asmeninio – pagalbinio ūkio šeimininkų iniciatyvos. Tokie ūkiai 1986-1990 metais gamino apie 30 % visos žemės ūkio produkcijos. Formavosi vaizdas, kad asmeninis – pagalbinis ūkis gali gyvuoti savarankiškai. Tuo buvo paremti pirmieji reformos žingsniai.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, kaip įstatymų leidžiamąją galią turintis valdžios institutas, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas kaimo gyventojams plėtoti asmeninį ūkį ir valstybinės žemės apskaitoje įteisinti faktiškai šiam tikslui naudojamą žemės plotą, 1990-07-26 d. nustatė, kad kaimo vietovėse gyventojams žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai. Tai buvo pirmasis Lietuvos Respublikos valdžios teisės aktas bandantis spresti žemės naudojimą prie tuometinių kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenviečių.
Reformų požymiai, kaip antai bežemių įdarbinimas, parama besikuraintiems, kelių
tiesimas ir žemės kultūrinimas, netinka apibūdinant paskutiniąją Lietuvos žemės reformą.
Šios reformos pagrindinis uždavinys buvo politinis – atkurti 1940 metais
nutrauktus nuosavybės santykius. Uždavinio, sukurti pažangią pasulinę patirtį atitinkančias ūkininkavimo formas, panaudojant sukurtą turtą nebuvo keliama. Taip atsitiko todėl, kad sprendimą dėl kaimo pertvarkos priėmė ne žemės ūkio specialistai, o teisininkai ir turto susigrąžinimo siekiantys asmenys. Jų įtaka įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai pasireiškia iki pat šių dienų. Tai matome iš nuolat keičiamų pagrindinių įstatymų nuostatų, kurios vis daugiau iškreipia pradinių įstatymų idėją.
Pavyzdžiui, 1991 metų įstatyme buvo griežta nuostata: grąžinti žemę tik
pasirengusiems ūkininkauti. 1993 metais ši nuostata sušvelninta, o naujos 1997-2000 metų redakcijos įstatymuose, žemę gali susigrąžinti bet kuris asmuo.
Jeigu šeima žemės neturėjo, ji gauna tiek, kiek kiek suteikta naudotis asmeniniam
ūkiui (2-3 ha). Esant tokiai situacijai, teiginys, kad žemės reforma vykdoma pagal žemėtvarkos projektus, praranda savo prasmę. Projektuotojai tik formuoja femės sklypų ribas ir jas derina su būsimais savininkais, siekdami kuo taisyklingesnių formų. Žemės reforma virto paprasčiausiu žemės sklypų išdalijimu ir įteisinimu privačion nuosavybėn.
Vertinant agrarinius pertvarkymus reglamentuojančius įstatymų raidą, tenka
pažymėti, jog įstatymai daugiau atspindėjo visuomenės sluoksnių interesų kovą, o ne valstybės poreikius pertvarkyti žemės ūkį naujais pagrindais. Seimo narių grupė (pareiškėjo atstovai V. Lapė ir A. Kubilius) kripėsi į Konstitucinį Teismą, kuris, priešingai Lietuvos žemės savininkų sąjungos lūkesčiams, 1995 m. kovo mėn. 8 d. priėmė asmeninio ūkio žemės naudotojams palankų nutarimą.
Tokią reformos eigą ir apibūdinimą pateikia, knygos "Pirmasis žemės reformos
dešimtmetis" sudarytojas, Lietuvos Žemės Ūkio Universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras, Pranas Aleknavičius. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-24
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis23 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis51.52 KB
Autoriusasta
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zemes reforma (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą