Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Nusikaltimai Lietuvoje 1990-2005 metais
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Nusikaltimai Lietuvoje 1990-2005 metais

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132
Aprašymas

Įvadas. Nusikalstamumo prevencija Lietuvos įstatymuose. Nusikaltimų geografija Lietuvoje. Nusikaltimų skaičiaus kaita Lietuvoje 1990 – 2005 m. Nusikaltimų skaičiaus kaita 1990 – 2005 m. Lietuvoje pagal pobūdį. Nusikaltimų skaičiaus kaita 1990 – 2005 m. Lietuvoje pagal lytį. Moterų nusikalstamumas. Vyrų nusikalstamumas. Nepilnamečių nusikalstamumas. Nuteistų ir įkalintų asmenų skaičiaus kitimas. Kardomosios priemonės Lietuvoje – istorinė raida. Nusikaltimai Lietuvos teritorijoje. Nusikalstamumo prevencija ir jos stadijos. Prevencijos rūšys. Policijos įstaigų prevencinės kryptys. Išvados.

Ištrauka

Nusikalstamumą moksliškai tirti būtina, nes nusikalstamumas – tai blogis, kurio padarinius patiria labai didelė visuomenės dalis. Dėl nusikaltimų žmonės netenka gyvybės, sveikatos, garbės, turto, pasitikėjimo asmens ir visuomenės saugumu, socialiniu teisingumu. Nusikalstamumas- dezorganizuoja visuomenę, taigi stabdo socialinį progresą, trukdo patenkinti materialinius ir dvasinius žmonių poreikius, neigiamai veikia moralę.
Kovai su nusikalstamumu skiriama labai daug finansinių, materialinių bei darbo resursų. Nors kovai su nusikalstamumu skiriamos milžiniškos lėšos, reikšmingų rezultatų dar niekam pasiekti nepavyko.
Dabar civilizuotame pasaulyje beveik nėra skurdo ir neraštingumo, daugumos žmonių gyvenimo lygis žymiai aukštesnis negu bet kada anksčiau. Bet nusikalstamumas nepradėjo nykti, bet priešingai - išaugo. Žmonija pasiekė gerų rezultatų, kovodama su badu, sunkiomis ligomis, vystydama švietimą ir panašiai, bet jos pastangos įveikti nusikalstamumą vis dar neefektyvios. Matyt, taip yra dėl to, kad trūksta patikimų žinių apie nusikalstamumo kilmę; jo dėsningumus; procesus bei reiškinius, sukeliančius nusikalstamumą; apie nusikaltimus darančius asmenis bei priemones, galinčias sulaikyti žmones nuo nusikalstamo elgesio. Būtent tokias žinias stengiasi rinkti ir analizuoti kriminologija. Nuo gautų žinių objektyvumo priklauso ir kriminologijos nauda visuomenei (Bluvšteinas, 1994).
Nusikalstamumas suprantamas dviem aspektais:
1. Sociologiniu aspektu – tai konkrečioje visuomenėje ir konkrečiu laikotarpiu paplitusi viena iš labiausiai nepageidaujamo elgesio formų.
2. Teisiniu aspektu – tai visuma atskirų nusikalstamų veikų, įvykdytų konkrečioje erdvėje per konkretų laikotarpį (http://www.ltu.lt).
Č.Bekaria veikale "Apie nusikaltimus ir bausmes" sukoncentravo visus kriminologinės minties pasiekimus iki 18 a. antros pusės:
1. Nusikalstamumas priklauso nuo socialinių sąlygų;
2. Norint įveikti nusikalstamumą neužtenka vien tik bausmių;
3. Bausmė turi atitikti nusikaltimo sunkumo laipsnį, ir užtenka to, kad bausmės daroma žala viršytų nusikaltimo duodamą naudą;
4. Bausmės tikslas ne sunaikinti nusikaltėlį, bet padaryti taip, kad nei šis asmuo, nei kiti asmenys nedarytų naujų nusikaltimų;
5. Bausmių neišvengiamumas nusikalstamumą stabdo labiau nei jų griežtinimas;
6. Nusikalstamumas gali būti mažinamas, naikinant neteisingus įstatymus, teisingu teismo vykdymu, švietimu, mokymu, auklėjimu (Bekarija, 1992).
Nusikalstamumas kelia pavojų ne tik konkrečiam asmeniui, bet kenkia visos šalies socialinei, ekonominei, teisinei raidai, paneigia svarbiausius bendruomeninius santykius. Todėl demokratinėje teisinėje valstybėje veiksmingai nusikaltimų prevencijai ir kontrolei turi būti skiriamas nuolatinis dėmesys. Kol kas dar uždavinys pažaboti nusikalstamumą ir užtikrinti visuomenės saugumą daugiausia priskiriamas policijai bei kitoms teisėsaugos institucijoms ir per mažai dėmesio skiriama nusikaltimų priežasčių bei sąlygų šalinimui ekonominėmis, socialinėmis, švietimo ir kitomis priemonėmis. Todėl paprastai pavėluotai sureaguojama į jau opias problemas ir belieka kovoti su padariniais, nors dažniausiai būta galimybių užkirsti problemoms kelią dar jų ištakose. Tokia situacija bei didelis nusikalstamumo lygis šalyje reikalauja suformuoti ir įgyvendinti iš esmės naują viešojo saugumo užtikrinimo strategiją. Šiandien nebeužtenka tik fiksuoti pažeidimus ar jau padarytą žalą. Būtina laiku pastebėti galimas grėsmes ir užkirsti joms kelią, dar nespėjus padaryti žalos valstybės, visuomenės ar asmens teisėtiems interesams.
Šio darbo tema – "Nusikaltimų geografija Lietuvoje". Nusikalstamumu vadinamas procesas, kurį sudaro visuma įstatymo baudžiamų veikų, padarytų tam tikroje valstybėje per tam tikrą laikotarpį. Nusikalstamumas yra svarbi teisinė ir sociologinė sąvoka, kuri apibrėžia visuomenei neigiamą faktorių. Nusikalstamumas yra nepageidaujamas reiškinys, tačiau tai yra natūralus reiškinys bet kurioje visuomenėje. Galima nusikalstamumą sumažinti, tačiau panaikinti jo niekada nepavyks. Taigi, šio darbo tikslas – išanalizuoti nusikaltimų problemą Lietuvoje.
Darbo tikslui pasiekti, keliami šie uždaviniai:
• Išanalizuoti nusikaltimų skaičius ir kaitą Lietuvoje 1990-2005;
• Įvertinti nusikaltimų skaičius pagal amžių ir lytį;
• Įvertinti įkalintų žmonių skaičius ir jų kitimą;
• Išnagrinėti nusikalstamumą pagal administracinius rajonus.
Tyrimo objektas: Nusikaltimų skaičius Lietuvos Respublikoje.
Tyrimo metodai: Šiame darbe naudojami metodai: analizė, aprašymas, lyginimas, apžvalga, apibendrinimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-09-05
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis32 puslapiai 
Literatūros šaltiniai16
Dydis439.1 KB
Autoriusomnis25
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nusikaltimai Lietuvoje 1990 2005 metais [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 32 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą