Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Teisės ir įstatymo santykis
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Teisės ir įstatymo santykis

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425
Aprašymas

Įvadas. Prigimtinės teisės koncepcija. Teisės ir įstatymo santykio interpretacija klasikinėje senovėje. Įstatymo atitikimo teisei reikalavimas Viduramžiais. Teisės ir įstatymo santykis Naujaisiais laikais. Požiūris į teisės ir įstatymo santykį XIX amžiuje. Normatyvistinė arba pozityvistinė teisės koncepcija. Šiuolaikinė teisės koncepcija – teisinio pozityvizmo ir prigimtinės teisės idėjų integracija. Teisinio įstatymo koncepcija – teisės reikalavimų įstatymams įtvirtinimas. Išvados. Summary.

Ištrauka

Nuolat iškyla klausimai – kas yra teisė, koks yra teisės ir įstatymo santykis ar įstatymas tai teisės visuomeninių santykių reguliavimo įrankis, ar visi įstatymai tai ir yra teisė. Atrodytų, jog tai patys kurioziškiausi klausimai teisininkų ar teisės filosofų auditorijoje, tačiau jie nuolat iškyla ir atsakyti į juos tiesiog būtina.
Šie klausimai šiandien yra labai aktualūs. Jie yra fundamentalūs teisės teorijos klausimai. Būtent šių klausimų aktualumas ir lėmė šios temos pasirinkimą. Teisės bei jos santykio su įstatymu pažinimas – tai vienas visuomenės gyvenimo pažinimo aspektų, skatinantis visuomenės kultūrinės ir mokslinės minties pažangą. Pažindami kas yra teisė, kartu pažįstame, kas yra esmingiausia ir stabiliausia kiekviename ir visuose įstatymuose. Tada žinome, kokių reikalavimų turi laikytis ir patys įstatymai, kad jie būtų teisiniai įstatymai, o ne įstatymo leidėjo savivalė, įgavusi įstatymo pavidalą [1, p.61].
Šiandien nestebina nuomonių įvairovė dėl šiuolaikinės teisės ir įstatymo santykio. Ginčijamasi ar skiriasi teisė nuo įstatymo, ar šios dvi sąvokos sutampa. Iš esmės ar atsakymas bus teigiamas ar neigiamas, priklauso nuo teisės sampratų koncepcijų tipų [24, p.5-15].
Šiandien Vakarų Europa išgyvena dviejų teisės sampratos koncepcijų – pozityvizmo ir nepozityvizmo santykį. Vienas teisės sampratos koncepcijos tipas įstatymo ir teisės sąvokų nesutapatina, t. y. teisė yra iškeliama aukščiau įstatymo, o kitas, šias dvi sąvokas sutapatina, t. y. įstatymas yra vadinamas teise. Nepozityvistinis teisės sampratos koncepcijos tipas yra labiausiai diferencijuojamas ir jo ištakos siekia antiką, viduramžius ir naujuosius laikus. Jis atgimė XX a. pradžioje ir ypač – po Antrojo pasaulinio karo [1, p. 69].
Taigi, siekiant nustatyti teisės ir įstatymo santykį šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje, bei pabrėžti šio santykio svarbumą, iš pradžių apžvelgsime teisės ir įstatymo santykio raidos tendenciją. Nes būtent šio santykio istorija turi reikšmės šiuolaikiniam teisės ir įstatymo santykio aiškinimui.
Apžvelgsime vieną iš reikšmingiausių nepozityvistinės teisės koncepcijų – prigimtinę teisę, kuri siekė suvokti teisę kaip turiningą reiškinį, t.y. atsigręžti į teisės turinį bei į teisės turinį sugrąžinti teisingumo sąvoką. Taip pat apžvelgsime pozityvistinę teisės koncepciją, kuri teisę tapatina su įstatymu, bei plėtojamą nepozityvistinės teisės sampratos variantą – teisinį personalizmą, esantį prigimtinės teisės, bei teisinio pozityvizmo idėjų integracija. Kuris svarbus tuo, kad netapatina teisės ir įstatymo.
Pabrėšime teisės ir įstatymo santykio svarbumą, nes šiuo santykiu yra grindžiama šiuolaikinio, t.y. teisinio įstatymo samprata. Būtent čia ypatingas dėmesys skiriamas teisės ir įstatymo skyrimui, kuris pasireiškia teisės viršenybės įstatymų atžvilgiu pripažinimu. Nes tik nuo tokio teisės ir įstatymo santykio koncepcijos priklauso steigiamų valstybės institucijų veiklos racionalumas, naujų įstatymų kokybė, jų įgyvendinimo veiksmingumas, žmogaus teisių apsaugos būklė.
Šio santykio nustatymas turi reikšmės teisėkūrai, kurios pagrindinis tikslas – socialinė darna, žmogaus teisių apsauga visuomenėje [29, p.99-106]. Nustatant ar įstatymas atitinka teisę ar ne, gali būti pagrindas pakeisti ar panaikinti tam tikrus teisės aktus, t.y. sukurti jų turinio kontrolės mechanizmą, užtikrinant teisės normų atitikimą pagrindinėms žmogiškosioms vertybėms.
Teisės ir įstatymo santykio aspektus savo darbuose yra nagrinėję Lietuvos mokslininkai A. Dziegoraitis, E. Jarašiūnas, E. Kūris. Taip pat teisės ir įstatymo problemas teisinės valstybės kontekste yra nagrinėjęs profesorius A. Vaišvila.
Taigi, šiame kursiniame darbe remtasi teoriniais mokslininkų darbais. Naudotasi Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbais. Ypatingas dėmesys skiriamas antikos autorių darbams. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-09-10
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis22 puslapiai 
Literatūros šaltiniai30
Dydis36.24 KB
AutoriusJolita
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasD. Beinoravičius
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Teises ir istatymo santykis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 22 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • D. Beinoravičius
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą