Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Teismų sistema (3)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Teismų sistema (3)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Įvadas. Lietuvos teismų istorija. Teismai Lietuvos Respublikoje. Bendros nuostatos. Pagrindiniai teismų veiklos principai. Lietuvos respublikos teismų sistema. Bendri reikalavimai keliami teisėjams. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas. Teismų klasifikacija. Lietuvos respublikos apylinkių teismai. Lietuvos respublikos apygardų teismai. Apeliacinis teismas. Apeliacinio teismo teisėjų paskyrimas. Aukščiausiasis Teismas. Aukščiausiojo teismo teisėjų skyrimas. Teisėjų senatas. Konstitucinis teismas. Administraciniai teismai. Apygardų administraciniai teismai. Vyriausiasis administracinis teismas. Bylų nagrinėjimas teisme. Teisėjų atleidimas, pašalinimas, drausminė atsakomybė. Teismų taryba ir visuotinis teisėjų susirinkimas. Teismų tarybos kompetencija ir sudėtis. Visuotinis teisėjų susirinkimas. Išvados.

Ištrauka

Teismai yra viena iš teisėsaugos institucijų .
Teisėsaugos institucijos – tai savarankiška valstybės aparato dalies ar neprikalusomų asmenų, kuriems valstybė patikėjo vykdyti jai priklausančias tam tkras funkcijas.
Teisėsaugos institucijoms yra keliami šie uždaviniai:
1. ginti pažeistą teisę ir jei įmanoma ją atkurti;
2. nubausti teisės pažeidėją, kai pažeistos teisės neįmanoma atkurti:
3. atkurti pažeistą teisę ir nubausti teisės pažeidėją, kai pažeistą teisę įmanoma atkurti, bet kartu būtina nubausti pažeidėją:
4. Užtikrinti tinkamą ir teisėtą civilinę apyvartą ypač svarbiose civilinės teisės veikimo srityse.
Teismai privalo užtikrinti teisėtumo įgyvendinimą kasdieniame gyvenime, bet nekovoti su nusikalstamumu, nes teismai neturi įrodinėti kaltinamojo asmens kaltės, o privalo atsakyti į esminį baudžiamojo proceso klausimą- pagrįstas ar ne yra pareikštas kaltinimas. Kad teismas nėra su nusikalstamumu kovojanti institucija, rodo ir tai, kad jis jau veikia po to, kai nusikaltimas padarytas ir ištirtas.
Teismų pagrindinė užduotis-vykdyti teisingumą.


Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teismai. Iki 1564m. teismo reformos galiojo 2 teismų sistema: tevoniniai (kai bajorai gavo teisę teisti savo priklausomus žmones) ir administracijos – pareigūnai – vaivados, seniūnai, vietininkai, dvarų lankytojai teisė kiekvienas savo valdose. Bajorai buvo nepatenkinti administraciniais teismais, nes vaivados skirtingai teisė už tuos pačius nusikaltimus, ginčus sprendė pagal savo interesus. Aukščiausias teismo organas – didysis kunigaikštis ir Ponų taryba. Iki XVI a. teismo pajamos (visos baudos) sudarė didžiąją iždo dalį. 1564m. Bielskio teisme didysis kunigaikštis išleido privilegiją dėl naujų 565m. Vilniaus seimas suskirstė teritoriją į 30 pavietų teismų ir kunigaikštystės administracinio – teritorinio suskirstymo į pavietus. 1, kiekvienas pavietas buvo teismo apygarda. 1566m. statutas nustatė 3 teismus: žemės, pilies ir pakamario.
Žemės teismas nepriklausė nuo administracijos. Jį sudarė teisėjas, pateisėjas ir raštininkas. Teismo nariai buvo skiriami iki gyvos galvos, arba iki suteikiant aukštesnes pareigas. Visi teismo nariai sudarė teismo kolegiją ir kolegialiai sprendė bylas. Žemės teismas organizuodavo 3 sesijas per metus. Jam buvo žinybingos karo tarnybos atlikimo ir žemėvaldos teisių pažeidimo bylos, nagrinėjo skundus dėl trečiųjų teismo sprendimų nevykdymo, ginčus dėl bajorų kilmės ir luomo, įžeidimų ir grasinimų atvejus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-10-16
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis22 puslapiai 
Literatūros šaltiniai9
Dydis29.45 KB
Autoriusnatali
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Teismu sistema (3) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą