Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Valstybių įsipareigojimai užkertant kelią ir persekiojant už humanitarinės teisės pažeidimus
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Valstybių įsipareigojimai užkertant kelią ir persekiojant už humanitarinės teisės pažeidimus

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Valstybių įsipareigojimai dalyvauti tarptautinės humanitarinės teisės sutartyse. Įsipareigojimai pagal Ženevos konvencijas ir Papildomus protokolus. Pagrindiniai įsipareigojimai. Baudimas už tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus. Karo nusikaltimai. Atsakomybė už karo nusikaltimus. Valstybių įsipareigojimai teikti teisinę pagalbą. Išvados.

Ištrauka

Valstybių įsipareigojimai, kylantys iš tarptautinės humanitarinės teisės, yra svarbi kiekvienos valstybės tarptautinių įsipareigojimų dalis. Šie įsipareigojimai yra specialiai skirti apsaugoti tarptautinio ar netarptautinio pobūdžio ginkluotų konfliktų aukas ir humanitariniais tikslais riboja karo vedimo metodus ir priemones.
Per karus ir kitas krizines situacijas daugiausiai ir skaudžiausiai nukenčia žmonės. Kiekvienas naujas karas, kiekvienos naujos karinės technikos ar technologijos išradimas didina ne tik priešo gyvosios jėgos ir technikos naikinimo veiksmingumą, bet taip pat didina sužeistų skaičių, civilių gyventojų kančių mastą. Karas dažnai naudojamas ir kaip teroro priemonė, atakos objektais pasirenkant civilius asmenis, sukeliant baimę nugalėtojo atžvilgiu ir taip sunkinant pasipriešinimą. Tad karo atvejais potencialiame dideliame pavojuje atsiduria daug žmonių: tai ir civiliai, ir sužeistieji, ir kt.
Taigi pirmiausia tarptautinė humanitarinė teisė (toliau THT) siekia reguliuoti karo aukų apsaugą bei kariaujančiųjų šalių veiksmus karo metu taip, kad kuo mažiau nukentėtų tiesiogiai karo veiksmuose nedalyvaujantys arba nebegalintys dalyvauti subjektai karo teisėje.
Šio rašto darbo tikslas – išnagrinėti valstybių įsipareigojimus užkertant kelią ir persekiojant už humanitarinės teisės pažeidimus, parodyti, kaip valstybės rūpinasi sušvelninti ginkluoto konflikto poveikį, apsaugoti konflikte nedalyvaujančius arba nebedalyvaujančius asmenis, užtikrinti asmenų, dalyvaujančių kariniuose konfliktuose teises, reglamentuoti karo veiksmų vykdymo priemones bei metodus, supažindinti visuomenę su pagrindiniais judėjimo veiklos principais. Taip pat valstybių pareiga supažindinti kokiais priimtais norminiais teisės aktais reglamentuojami tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai.
Svarbiausi šaltiniai kuriais remiamasi rašant šį rašto darbą – 1949 m. Ženevos konvencijos dėl karo aukų apsaugos ir jų 1977 m. papildomi protokolai, skelbti 2000 m. valstybės žiniose, P.Čiočio vadovėlis "Tarptautinė humanitarinė teisė". Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos sąjungos oficialus leidinys "ES gairės dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės", Tarptautinio baudžiamojo teismo medžiaga bei Romos statutas, Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Konvencija dėl civilių apsaugos karo metu, V.Vadapalo, I.Jarukaičio vadovėlis "Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimas Lietuvos Respublikoje" ir kita medžiaga. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-20
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai10 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis21.75 KB
AutoriusIngrida
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Valstybiu isipareigojimai uzkertant kelia ir persekiojant uz humanitarines teises pazeidimus [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą