Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Kontinentinis šelfas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kontinentinis šelfas

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152535455
Aprašymas

Įvadas. Kontinentinio šelfo statusas. Kontinentinio šelfo sąvoka. Pagrindinių kontinentinį šelfą reglamentuojančių tarptautinių teisės aktų ištakos ir apžvalga. Teismų sprendimų įtaka kontinentinio šelfo teisinio režimo raidai. Kontinentinio šelfo režimas pagal 1982 metų Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) jūrų teisės konvenciją. Pakrantės valstybių teisės į kontinentinį šelfą. Kitų valstybių teisės į kontinentinį šelfą. Kontinentinio šelfo reglamentavimas Lietuvos respublikoje. Išvados. Santrauka. Summary. Išnašos.

Ištrauka

Pasaulio vandenynas, užimantis apie du trečdalius Žemės rutulio, vaidina svarbų vaidmenį tarptautinės valstybių bendrijos tarpusavio santykiuose, visų pirma, vandenynu valstybės sueina į įvairius santykius. Nemažiau svarbu ir tai, jog nuo seniausių laikų jūros buvo pirmiausia naudojamos laivybai ir žvejybai, o visuomenei progresuojant bei siekiant patenkinti vis didėjančius savo poreikius, imti naudoti vandenyno dugne ir virš jo vertingi ištekliai.
Iki 1945 m. visos valstybės turėjo teisę eksploatuoti po atvirąja jūra esantį jūros dugną ir jo gelmę, tačiau nei viena valstybė negalėjo reikalauti išimtinės teisės į jokią po atvirąja jūra esančio jūros dugno ir jo gelmių dalį.
Tačiau teisė ėmė kisti, kai technologiškai ir ekonomiškai tapo įmanoma naftos telkinius jūroje eksploatuoti ofšoriniais naftos gręžiniais. Be to, pastebėta, jog kontinentiniame šelfe yra apie 80 proc. visų pasaulio vandenyno gamtos tiek gyvųjų, tiek mineralinių išteklių. Taigi pirmiausia ekonominis veiksnys privertė pasaulio valstybes, inter alia, domėtis, bandyti savintis bei reikšti pretenzijas ir į kontinentinio šelfą.
Pagaliau 1945 m. JAV Prezidentas Trumanas paskelbė pareiškimą, kad JAV turi išimtinę teisę eksploatuoti nuo Jungtinių Valstijų krantų besitęsiančio kontinentinio šelfo jūros dugną ir jo gelmes.
Kontinentinio šelfo koncepcijos plėtojimosi nuo 1945 m. istorija - tai klasikinis naujos paprotinės teisės normos formavimosi pavyzdys. JAV veiksmai sukūrė precedentą, kuriuo sekė (kai kuriais atvejais net mėgino viršyti) kitos valstybės. Pretenzijos į išimtines teises eksploatuoti jūros dugną bei jo gelmes kitų valstybių buvo kopijuojamos arba bent jau neginčijamos, ir tai lėmė naujos paprotinės teisės normos susiformavimą. Taigi, kitas veiksnys, kuris paskatino kontinentinio šelfo instituto formavimąsi – politinis, kadangi JAV įtaka tarptautinėje arenoje buvo pastebimai išaugusi.
Kadangi nebuvo teisiškai įtvirtinto metodo, kaip apibrėžti išorines šelfo ribas, palaipsniui kilo pavojus, kad pretenzijos į kontinentinius šelfus bus tokios didelės, jog galiausiai visas vandenyno dugnas bus pasidalintas valstybių, pareiškusių teises į savo neribotus kontinentinius šelfus.
Tapo aišku, jog reikalingos tarptautiniu mastu suderintos bei pripažintos teisinės normos, kurios reglamentuotų kontinentinio šelfo teisinį režimą - reguliavimo tvarką, išreikštą kompleksu teisinių priemonių.
Nagrinėjama darbo tema – "Kontinentinio šelfo teisinis režimas". Jau vien įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, akivaizdu, jog ši tema, nauja ir neprarandanti aktualumo, be to nė vienoje jūroje jūros erdvių delimitacijos procesas nėra užbaigtas.
Lietuvoje kontinentinio šelfo teisinis režimas, galima sakyti, yra pakankamai naujas reiškinys. Didesnis dėmesys šiai sričiai pradėtas skirti Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990 m. Be to, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas nėra priėmęs nei vieno specialaus kontinentinio šelfo įstatymo.
Šio darbo tikslas yra atskleisti kontinentinio šelfo teisinio režimo esmę ir pagrindinius trūkumus bei pateikti pasiūlymus dėl kontinentinio šelfo reglamentavimo tobulinimo.
Pagrindiniai darbo uždaviniai yra:
• Atskleisti kontinentinio šelfo sąvoką;
• Atskleisti, kokios pagrindinės priežastys lėmė bei kokios pagrindinės problemos kilo formuojantis kontinentinio šelfo teisiniam režimui.
• Atskleisti bei išskirti teismų sprendimų įtaką kontinentinio šelfo teisinio režimo vystymosi raidai;
• Išskirti bei analizuoti pakrantės valstybių bei kitų valstybių teises į kontinentinį šelfą;
• Nagrinėti, kaip kontinentinis šelfas reglamentuotas Lietuvoje.
Didžiausias dėmesys darbe bus skiriamas kontinentinio šelfo teisinį režimą nustatantiems tarptautiniams teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, kad istorinio plėtojimosi aspektu kontinentinio šelfo teisinis režimas yra labai plati tema ir apima didelės apimties suinteresuotų valstybių, tiek pavienių, tiek tam tikrų jų blokų, pasisakymus jūrų teisės konferencijose, pavienių nacionalinių aktų nesiekiama analizuot. Darbe apsiribojama pagrindinėmis tokių debatų išdavomis. Atskirose darbo dalyse stengiamasi skirti dėmesį svarbiausiems bei aktualiausiems kontinentinio šelfo aspektams. Atsižvelgiant į pagrindinius tarptautinės teisės principus bei tikslus, bus stengiamasi atskleisti, su kokiomis problemomis susiduriama nustatant kontinentinio šelfo ribas bei valstybių teisių ir pareigų pasiskirstymą kontinentiniame šelfe. Nebus darbe detaliai analizuojamos visos teisės aktų nuostatos, dėmesys bus skiriamas toms sritims, kuriose kilo problemų. Atkreiptinas dėmesys, jog darbe dėl ribotos darbo apimties nėra analizuojamas Kontinentinio šelfo komisijos vaidmuo kontinentinio šelfo teisinio reglamentavimo procese.
Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje stengiamasi atskleisti kontinentinio šelfo sąvoką, apžvelgti kontinentinį šelfą reglamentuojančius tarptautinius teisės aktus. Antroje dalyje kiek tai neaptarta pirmojoje, analizuojamas kontinentinio šelfo teisinis režimas pagal 1982 m. Jūrų teisės konvenciją, didžiausias dėmesys skiriamas pakrantės valstybių ir kitų valstybių teisėms į kontinentinį šelfą. Trečioje dalyje nagrinėjamas kontinentinio šelfo reglamentavimas Lietuvos Respublikoje.
Pagrindinė problema, kilusi rašant šį darbą, yra mokslinės literatūros trūkumas. Lietuviškos literatūros šia tema yra labai nedaug, tačiau akivaizdus prof. dr. S. Katuokos indėlis į šios temos atskleidimą. Reikėtų pažymėti, jog ne visi užsienio autorių darbai atspindi pagrindines šių dienų problemas, susijusias su kontinentiniu šelfu.
Pagrindiniai informacijos šaltiniai, kuriais remiamasi šiame darbe, yra kontinentinio šelfo teisinį režimą nustatantys tarptautiniai aktai, Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika, mokslinė jūrų teisės literatūra, bendro pobūdžio tarptautinės teisės literatūra. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-11
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis52 puslapiai 
Literatūros šaltiniai52 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis69.33 KB
AutoriusSara
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas5
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kontinentinis selfas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 52 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 5 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą