Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Socialinės paramos priemonės, taikomos Lietuvoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Socialinės paramos priemonės, taikomos Lietuvoje

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Valstybinė ir nevalstybinė socialinė parama. Valstybinės socialinės paramos dydis. Socialinės paramos organizavimas ir valdymas. Socialinės paramos teikimas. Socialinės paramos finansavimas. Socialinės paramos sistemos trūkumai. Socialinės paramos sistemos tobulinimas. Išvados.

Ištrauka

Socialinė parama – tai socialinės, ekonominės, teisinės ir organizacinės priemonės, kuriomis siekiama sudarytas būtiniausias gyvenimo sąlygas asmenims, kurių darbo, socialinio draudimo ir kitos pajamos dėl objektyvių priežasčių yra nepakankamos, kad jie galėtų pasirūpinti savimi. Pagrindinė socialinės paramos sistemos nuostata yra ta, kad socialinė parama negali užtikrinti žmogui ilgalaikio ekonominio ir socialinio saugumo – ji tik padeda jam išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Socialinė parama turi būti tokia, kad žmogus norėtų dirbti bei taupyti.
Socialinės paramos koncepcijoje įvertinama socialinės paramos būklė šiuo metu, numatoma jos plėtojimo strategija ir taktika, taip pat siūloma, kaip veiksmingiau įgyvendinti įstatymus socialinės paramos klausimais.
Valstybinė socialinė parama teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, kad tėvų pareiga – išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o vaikų pareiga – globoti tėvus senatvėje. Kartu laikomasi socialinio principo, pagal kurį valstybė įsipareigoja rūpintis kiekvienu žmogumi, kuris dėl objektyvių priežasčių negali savimi pasirūpinti.
Nevalstybinė socialinė parama teikiama savanoriškai ir dėl to yra pranašesnė už valstybinę, tačiau jos nepakanka. Nevalstybinė socialinė parama priklauso tiek nuo jos organizatorių iniciatyvos, tiek nuo veiklos sąlygų, todėl valstybė turi rūpintis, kad šios sąlygos būtų kuo palankesnės, tuo palengvindama sau socialinės paramos problemų sprendimą. Poreikis gauti socialinę paramą labiausiai priklauso nuo valstybės demografinės bei ekonominės būklės, taip pat nuo to, kokiu mastu aplinka tinkama gyventi negalios ištiktiems žmonėms. Socialinės paramos mastai priklauso nuo ekonominio visuomenės pajėgumo ir vyraujančios socialinio teisingumo sampratos, lemiančių pajamų perskirstymą, taip pat nuo techninių galimybių perskirstyti šias pajamas.
Valstybė, įgyvendindama socialinės paramos politiką, vadovaujasi principu, kad gyventojai pajamas, skirtas gyvenimui, turi gauti daugiausia darbo užmokesčiu arba socialinio draudimo išmokomis, ir tik nedaugelis – tie, kurių pajamos mažiausios, – per socialinės paramos sistemą. Valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis ir socialinio draudimo išmokos (pensijos, bedarbio pašalpos ir kt.), kai nurodytosios išmokos yra pagrindinis pajamų šaltinis, turėtų būti ne mažesni už minimalias gyvenimo išlaidas. Sveikas dirbantis žmogus neturi būti priskirtas prie remiamųjų. Remiami gali būti tik jo išlaikytiniai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-02-17
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis13.54 KB
AutoriusErika
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaPanevėžio kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Socialines paramos priemones taikomos Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Panevėžio kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą