Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Feodalinė teisė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Feodalinė teisė

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Feodalinis paprotys vakaruose. Feodalinės teisės sistemos atsiradimas. Objektyvumas ir universalumas. Senjorų ir vasalų teisių abipusiškumas. Kolektyvinis teisingumas. Vientisumas. Augimas. Išvados.

Ištrauka

Terminas "feodalizmas" buvo išrastas tik XVII a. Iki tol – faktiškai nuo XII a. – žmonės kalbėjo ir rašė ne apie feodalizmą ar "feodalinę visuomenę", o apie "feodalinę teisę", visų pirma turėdami galvoje teisių bei pareigų sistemą, susijusią su senjoro-vasalo santykiais ir priklausomybe grįsta žemėvalda. Tačiau XVII a., Švietimo epochoje pirmą kartą buvo pavadinta feodaline visuomene, o svarbiausiais tokios visuomenės bruožas buvo pradėti laikyti privilegijuotas kilmingųjų luomas ir jam pavaldi valstietija.
Feodalizmas yra visuomenė, egzistavusi Vakaruose viduriniais amžiais. Šitokioje termino vartosenoje slypi etnocentrinė prielaida, kad tam tikrais Vakarų socialinės ir ekonominės istorijos bruožais galima pasinaudoti apibrėžiant kitų visuomenių socialinę-ekonominę santvarką. Negana to, XIX ir XX a. istorikų, nepaisydami su feodaline Vakarų ūkio sistema susijusių įsitikinimų sistemos, bažnytinės ir pasaulietinės valdžios santykių ir visų pirma teisinių institutų bei sąvokų, nupiešė iškreiptą vadinamojo feodalizmo – tiek dinamikos vaizdą. Štai istorikai marksistai, gamybinius santykius traktavę kaip feodalinės visuomenės infrastruktūrą, o politiką, ideologiją ir teisę – kaip antstatą.
Santykiai socialinių bei ekonominių veiksnių ir politinių bei ekonominių veiksnių gali būti paaiškinti remiantis keturiais metodiniais postulatais.
Pirma, reikia pažymėti, kad teisiniai institutai perkerta liniją, socialinius-ekonominius veiksnius skiriančią nuo politinių-ideologinių veiksnių. Teisė turi būti traktuojama kaip abiejų tipų veiksnių – tiek Vakarų visuomenės materialiosios struktūros, tiek dvasinio gyvenimo – neatskiriama dalis.
Antra, turi būti nagrinėjamas ne feodalizmas, o įvairių rūšių teisė, tyrinėjamu metu reguliavusi visuomeninius ir ekonominius santykius. Tokia analizė turi apimti ne tik feodalinę teisę, t.y. teisę, reguliavusią feodalinę žemėvaldą bei senjoro-vasalo santykius, bet ir dvaro teisę, senjoro-valstiečio santykius, žemės ūkio gamybą apskritai reguliavusią teisę.
Trečia, tyrinėdami Vakarų feodalizmą, pridursime dinaminį elementą, jei nagrinėsime feodalinės ir dvaro teisės pokyčius, įvykusius po Popiežiaus revoliucijos. Juk milžiniška konvulsija Europoje, susijusi su vadinamąja Grigaliaus reforma ir kova dėl investitūros, negalėjo neįtakoti gamybos būdo ir gamybinių santykių teisinio reguliavimo.
Ketvirta, reikia pripažinti, kad iki XI a. vidurio senjoro-vasalo santykiai ir priklausomybe grįsta žemėvalda, viena vertus, ir senjoro-valstiečio santykiai ir dvaro gyvenimas, kita vertus, nebuvo pavaldūs sistemingam teisiniam reguliavimui, ir nors jie buvo teisiškai reguliuojami papročio, feodalinis ir dvaro paprotys turėjo užuomazginį pobūdį ir buvo įsišaknijęs bendruose socialiniuose ir ekonominiuose papročiuose. Be to, reikia pripažinti, jog svarbiausias XI ir XII a. įvykusių pokyčių aspektas buvo tas, kad ir feodalinė teisė, ir dvaro teisė buvo išskirtos ir iš esmės susistemintos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-05-14
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis20.59 KB
Autoriusdeimanciukas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaKolpingo kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Feodaline teise [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Kolpingo kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą