Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Regioninių aplinkos apsaugos departamentų struktūra, funkcijos ir darbo organizavimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Regioninių aplinkos apsaugos departamentų struktūra, funkcijos ir darbo organizavimas

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132
Aprašymas

Įvadinė dalis. Dėstomoji dalis. Aplinkos ministerija. Aplinkos ministerijos darbo organizavimas. Aplinkos ministerijos regioniniai Aplinkos apsaugos departamentai. Pagrindiniai departamentų uždaviniai ir funkcijos. Departamentų lėšos ir finansinės veiklos kontrolė. Regioninių aplinkos apsaugos departamentų struktūra. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų veiklos problematika. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Išvados. Pasiūlymai. Priedai (1). Išnašos.

Ištrauka

Dirvožemio ir oro, vandens taršos bei neracionalaus gamtos išteklių naudojimo neigiamos pasekmės jaučiamos nuo pat žmonijos gyvavimo pradžios. Tačiau nuo seno žala aplinkai buvo lokalaus pobūdžio ir palyginti silpna, dažniausiai grįžtamojo pobūdžio. Žemėje nepaliaujamai sparčiai augantis žmonių skaičius, intensyvėjantis neatkuriamų gamtos išteklių naudojimas, augantys miestai, spartus pramonės, transporto, energetikos, žemės ūkio vystymasis bei žmogaus mąstymo trumparegiškumas lemia vis didesnį neigiamą poveikį gamtai. Todėl aplinkos taršos problema peraugo iš lokalios į regioninę, o paskutiniais XX amžiaus dešimtmečiais ir XXI amžiaus pradžioje pasiekė ir pasaulinį mastą.
Kaip teigia Romualdas Juknys (2005), visa žmonijos istorija tam tikra prasme gali būti traktuojama kaip vis stiprėjančio žmogaus poveikio aplinkai istorija. Vystantis visuomenei, žmogaus poveikis aplinkai vis stiprėjo, o vykstantys aplinkos pokyčiai savo ruožtu koregavo visuomenės vystymąsi. Gana greitai išaiškėjo, kad žmogaus, išdidžiai pasivadinusio Žmogumi išmintinguoju, galimybės veikti bei keisti aplinką toli gražu ne visada panaudojamos išmintingai ir gerokai viršija jo galimybes numatyti tolesnes šių veiksmų pasekmes, kurios dažnai būna visiškai netikėtos ir kelia grėsmę pačiai žmonių egzistencijai [1, p. 7, 15, 33].
Anot R.Juknio (2005) dėl beatodairiško ekonomikos augimo aplinkos teršimas pasiekė tokį lygį, kad žmonija atsidūrė neišvengiamos ekologinės krizės akivaizdoje ir mokslininkų bei visuomenės dėmesys aplinkos problemoms nepaprastai išaugo [1, p.9].
Dėl paaštrėjusios aplinkos taršos problemos tiek regioniniu, tiek valstybės ar Europos lygiu yra parengiama ir išleidžiama vis daugiau įvairių teisės aktų - įstatymų, rekomendacijų, normatyvų ir taisyklių, reguliuojančių veiklą gamtinėje aplinkoje. Tačiau vien išleidžiamų teisės aktų tam, kad būtų įgyvendintas pagrindinis valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslas – t.y. užtikrinta bent jau neblogėjanti aplinkos būklė - nepakanka. Aplinkos apsaugos problema dabartiniu metu tokia sudėtinga, kad ją tenka spręsti įvairių sričių specialis¬tams: praktikams, gamybos priemonių kūrėjams, ūkio organizatoriams, ir humanitarinės krypties atstovams, propaguojantiems visuomenėje sveikos ir harmoningos aplinkos kūrimo idėjas [3, p. 3]. Tačiau ne mažiau išmanymo ir dar daugiau kvalifikacijos būtina valdymo darbe tam tikrose valstybės valdymo institucijose, kuriose aplinkosauga įgyvendinama.
Visose valstybėse pastebimas susirūpinimas aplinkos išsaugojimu, tačiau kaip teigia A.Šakočius (1996) vienose valstybėse aplinkosauga yra vyraujantis valstybės politikos požymis, o kitose – tik atskiros epizodiškos aplinkosaugos kampanijos [2, p. 148]. Pradedant nuo aštuntojo XX amžiaus dešimtmečio išsivysčiusiose šalyse, kurios pirmiausia ir susidūrė su didelėmis aplinkos taršos problemomis, buvo įsteigtos įvairios valstybinės ir tarptautinės aplinkos apsaugos institucijos.
Aplinkos apsaugoje, pereinant nuo kovos su pasekmėmis prie kovos su priežastimis, svarbiausias uždavinys – sukurti darniai veikiančią aplinkosauginio planavimo sistemą. Aplinkosaugos organizavimas yra specifinė valstybės reguliavimo veikla, apimanti visas valstybės institucijas, kurios vykdo valstybinį valdymą aplinkosaugos sferoje, atsirandanti būtent dėl aptartų, žmogaus veiklos nulemtų aplinkos pokyčių. Kiekviena valstybė turi savitą aplinkosaugos organizaciją, kuri yra didžiulė atvira sistema. Kaip teigia A. Šakočius, aplinkosaugos organizacinė struktūra yra daugiapakopė ir apima valdymo veiklą nuo aukščiausių valstybinės valdžios institucijų iki konkrečios aplinkosaugos operacijos atlikėjo [2, p. 156].
Kaip ir kiekvienoje išsivysčiusioje ar besivystančioje valstybėje, taip ir Lietuvoje aplinkosaugos organizacija apima daug institucijų. Tačiau kertinis tikslas įgyvendinant aplinkosaugos uždavinius valstybėje yra veiksmingos aplinkosauginio teritorinio planavimo sistemos vystymas. Tik nuosekliai rengiant ir įgyvendinant teritorinio planavimo dokumentus galima garantuoti subalansuotą šalies teritorijos raidą, formuoti sveiką ir harmoningą žmonių gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, racionaliai naudoti gamtos išteklius, išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, gamtines bei kultūrines kraštovaizdžio vertybes ir t.t. [ 16, p. 13]. Todėl šio kursinio darbo tikslas yra išsiaiškinti, kaip organizuojamas darbas Regioniniuose aplinkos apsaugos departamentuose, kokios yra jų funkcijos bei organizacijos struktūra. Kadangi šio tikslo niekaip negalėtume pasiekti neišsiaiškinę Aplinkos ministerijos koordinuojančio poveikio regioniniams aplinkos apsaugos departamentams, atliekantiems Lietuvos Respublikos regionuose valstybinį valdymą ir kontrolę aplinkosaugos srityje, aptarsime ir Aplinkos ministerijos uždavinius bei darbo organizavimo principus. Taip pat apžvelgsime ir kai kurias Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos funkcijas, kad būtų lengviau suvokti, kaip yra vykdoma šių departamentų veiklos kontrolė.
Šiame kursiniame darbe sieksime įgyvendinti šiuos uždavinius:
1) apibrėžti, kokie yra Regioninio aplinkos apsaugos departamento kaip vienos iš valstybės valdžios institucijų, požymiai;
2) nustatyti kokie yra Regioninių aplinkos apsaugos departamentų pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos;
3) aptarti kaip yra organizuojamas darbas Regioniniuose aplinkos apsaugos departamentuose;
4) sužinoti kaip yra finansuojamos šios institucijos;
5) nustatyti kokia yra tipinė Regioninių aplinkos apsaugos departamentų struktūra.
Aplinkos apsauga besiformuojančioje Lietuvos Respublikoje nėra visiškai nauja tema, tačiau daugelis jos aspektų, taip pat ir šis, susijęs su Regioninių aplinkos apsaugos departamentų veikla, nėra nagrinėti. Todėl šiame kursiniame darbe ir neturėsime galimybės aptarti mokslininkų ar praktikų nuomonės šia tema. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-05-09
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis30 puslapių 
Literatūros šaltiniai15
Dydis236.35 KB
AutoriusRenata
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Regioniniu aplinkos apsaugos departamentu struktura funkcijos ir darbo organizavimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 30 puslapių 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą