Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Teisės filosofija (3)
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Teisės filosofija (3)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132
Aprašymas

Prigimtinės teisės idėja Akviniečio darbuose. Teisė į laisvę kaip praktinio proto nustatyta prigimtinė teisė sampratoje Kanto filosofijoje. Gėris kaip praktinio proto objektas ir normatyvinė sąžinės funkcija Kanto filosofijoje. Moralaus elgesio teisinio vertinimo kriterijaus problema ir Dworkino etinio individualizmo principai. Gera būtis "kaip moralaus elgesio legitimumo įvertinimo kriterijus". Žinojimas ir būtis Platono filosofijoje. Finniso modernios prigimties teorijos sampratos bruožai. Teisės ir moralės atskyrimo politinis pobūdis Kanto filosofijoje. Teisės ir moralės santykis bei teisės normų galiojimo pagrindimo problema Kelseno "grynojoje" teisės teorijoje. Hartas: prievolės idėja ir pozityvioji teisė kaip pirminių ir antrinių normų junginys. Pripažinimo taisyklė ir teisinis galiojimas Harto teisinėje sampratoje. Harto teisės ir moralės santykio bei teisės normų galiojimo pagrindų interpretacija. Procedūrinis pozityvių teisės normų legitimumo pobūdis Habermaso teisės filosofijoje. Habermaas: teisės ir moralės santykis kaip papildymo santykis. Įtampos tarp teisės ir moralės santykis Radbrucho teisės koncepcijoje. Proto(prigimtinės) teisės ir pozityviosios procedūrinės teisės normų antagonizmo galimybė. Gyvenamojo pasaulio integracinė funkcija. Gadameris apie "prietaro" pozityvią funkciją. Hermeneutinio santykio su tradicijomis pobūdis Gadamerio filosofijoje. Dorybės kaip žmogaus aktualaus buvimo tradicijose būdas. Hėgelis apie abstraktų gėrį ir dorovę. Macintyre’o dorybės teorijos esminiai bruožai. MacIntere‘as ir Tayloras apie klasikinių amžių dorybių nykimą. Istoriškai pozityvių tradicijų ir dorybių gyvastingumo poreikis modernybėje. Proto moralės normų, įstatyminių procedūrų normų ir tradicijomis bei dorybėmis sąlygojamų normų santykio įvairovė. Valios laisvės idėja pozityviosios teisės šaltiniuose ir politinio liberalizmo doktrinoje. Kanto valios laisvės principas kaip formalus turtingasis subjektyvybės principas. Hėgelio valios laisvės (subjetyvybės) apibrėžimas ir valios laisvės turinį užtikrinantys veiksniai. Valios laisvė kaip asmens autentiškos būties problema. Hėgelio valios laisvės sampratos monologiškumo ir ekspresyvumo kritika Habermaso. Gadamerio ir Tayloro darbuose. Pozityvi ir dialoginė valios laisvės samprata socialinėje situacijoje. Pozityvios valios laisvės apibrėžimas, situaciniai požymiai ir teisinės savybės. Žmogaus būties gamtinėje situacijoje ypatumai ir subjektyvios teisės į gyvybę atsiradimo veiksniai. Moralinė teisės į gyvybę legitimacija ir teisnumo turinys. Žmogaus klonavimo, abortų, eutanazijos kritinis vertinimas teisės į gyvybę kontekste. Hobbesas, Locke‘as ir Hėgelis apie pilietinės būklės atsiradimo veiksnius. Aplinkybės, skatinančios pilietinės būklės atsiradimą. Nuosavybės instituto legitimacija bendrosios valios ir tyliosios sutarties pagrindu. Asmens (turtinių teisinių santykių subjekto) savybės ir vertybės civilinėje rinkos situacijoje. Veiksnumo turinys. Turtinius teisinius santykius reglamentuojantis pamatinis principas ir pagrindinės subjektinės turtinės teisės. Nuosavybės institutas ir teisinė prievolė. Moraliniai turtinių teisinių santykių apribojimai ir grynos moralinės situacijos galimybė. Moralinio subjekto valios laisvė moralinėje situacijoje. Gėrio kūrimas (sąžinės laisvės) teisė ir jos konstitucinis įtvirtinimas. Tikėjimo laisvės teisė kaip moralinės motyvacijos teisė. Žodžio Laisvės teisės tikslai ir moralinių nuostatų suderinimo ypatumai kelių subjektų pokalbyje. Faktinės žodžio laisvės teisės moralinės reglamentacijos aplinkybės. Asmeninės nuomonės reiškimo teisinio reglamentavimo pagrindai. Profesionalios ir oficialios nuomonės reiškimo ir informavimo teisinio reglamentavimo pagrindai. Modernios bendruomenės bruožai. Modernioji visuomenė ir jos nario socialinės padėties charakteristikos. Visuomenės integracijos pagrindai ir teisingumas. Visuomenės nario laisvė visuomeninėje situacijoje. Teisingumas kaip visuomenės solidarumo sąlyga. Teisingumo juridinio standartizavimo problema. Visuomenės nario valios laisvė visuomenėje situacijoje. Socialinis teisingumas grynoje visuomeninėje situacijoje ir procedūrinis teisingumas sinkretinėje visuomeninėje situacijoje. Rawlso socialinio (paskirstomojo) teisingumo principai. Visuomeninių išteklių paskirstymo pagal nuopelnus, pagal indėlį ir darbo rezultatus įvertintus rinkoje principai. Rawlso ir Hayeko požiūrių į teisingumą kontraversiškumas ir jų suderinimo būtinybė. MasIntyr‘o pastabos. Dworkinas apie visuomeninių išteklių paskirstymo būtinybę rinkos sąlygomis. Visuomenės nario teisė į nediskriminacines ir konkurenciškas sąlygas profesinei veiklai ir verslui plėtoti. Visuomenės nario teisė tinkamas darbo sąlygas ir teisingą atlygį. Visuomenės nario teisė i profesinį parengimą ir į darbą. Viešosios subjektinės socialinio aprūpinimo teisės. Visuomenės narių požiūrių į teisingumą įvairovė ir sinkretinė visuomeninė situacija. Rawlsas apie susikertančio susitarimo ir viešojo proto idėjas kaip politinio diskurso apie teisingumo principus sąlygas. Politinio diskurso dalyvių nauda ir šališkumas. Nagelas apie protingą šališkumą. Procedūrinio sprendžiamojo (politinio) teisingumo principai-taisyklės. Pagrindinės sprendimų priėmimo dalyvių subjektines teisės. Politinės teisės kaip pagrindiniai sprendimo priėmimo teisės vediniai. Sprendimų priėmimo ir priimtų sprendimų taikymo procedūrų loginė skirtis. Hartas: teisingumas kaip nešališkumas. Formalaus nešališkumo procedūrinio taikomojo (teisinio) teisingumo principas. Norminio nešališkumo (koherentiškumo) procedūrinio taikomojo teisingumo principas. Materialaus nešališkumo procedūrinio taikomojo teisingumo principas. Pagrindinės teisinio santykio apsauginės subjektinės teisės jo teisių pažeidimo atveju. Monogaminės santuokos ir šeimos instituto paskirtis liberalioje bendruomenėje. Hegelis apie monogaminę šeimą. Homoseksualios santuokos vertinimai. Moters (žmonos) padėties monogaminėje šeimoje kritinis vertinimas. Šeimos narių bendra valia ir jų santykius reglamentuojantys pamatiniai principai. Pagrindinės subjektinės šeimos narių teisės. Valstybė kaip politinės bendruomenės narių gerovės garantas. Valstybė kaip politinės bendruomenės valios išraiška. Pagrindinės politinės bendruomenės (valstybės) viešosios subjektinės teisės. Habermaso vakarų demokratijų kritikos teiginiai. Prezidentinės valdžios kaip demokratinių institutų veiksmingumo garanto panaudojimo galimybė. Aukščiausiųjų valdžių suderintos sąveikos, parlamentinės demokratijoje bruožai. Prezidentinės valdžios funkcija parlamentinėje demokratijoje. Konstitucinės priežiūros sistema parlamentinėje demokratijoje. Bendruomenės išlikimas ir valstybės globėjiška funkcija Romerio ir Habermaso požiūriai į tautos suverenitetą. Tęstinė tauta kaip suverenas. Istorinės kultūrinės bendruomenės valios ir žmogaus istorinės būties (tapatumo) ypatybės. Tautos suvereninės teisinės valios realizavimo pamatinis principas. Istorinės kultūrinės bendruomenės(jos nario) pagrindinės subjektinės teisės. Tarptautinės teisės subjekto problema. Žmogaus teisės kaip tarpt. teisės vertybinis pagrindas. Pasaulio tautų valia. Pasaulio tautų pagrindinės subjektinės teisės.

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-08-26
DalykasTeisės konspektas
KategorijaTeisė
TipasKonspektai
Apimtis32 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis131.25 KB
Autoriusbestija414
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasArlauskas
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word filo [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 32 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Arlauskas
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą