Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Recidivinio nusikalstamumo prevencijos teisinis reguliavimas
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Recidivinio nusikalstamumo prevencijos teisinis reguliavimas

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Recidyvinis nusikalstamumas. Juridinė recidyvo samprata. Faktinio recidyvo terminas. Recidyvinio nusikalstamumo prevencijos lygiai. Baudžiamosios politikos ir bausmių vykdymo reforma. Kalėjimo ir pataisos įstaigų reforma. Socialinės adaptacijos modelio kūrimas. Programa "Nuteistųjų ir grįžusiųjų iš įkalinimo vietų asmenų Vilniaus socialinės adaptacijos centro įkūrimas (modelio Lietuvai sudarymas)". Poveikis. Priedas (5 psl.).

Ištrauka

Recidyvinis nusikalstamumas – neatsiejama kiekvieno laikotarpio, visų šalių nusikalstamumo organinė struktūrinė dalis; skiriasi tik jo mastai, pasireiškimo formos, todėl jis nuolat buvo aktualus. Visų pirma, kalbant apie recidyvinio nusikalstamumo prevencija reikia aiškia apibrėžti nusikaltimų recidyvo sąvoką. Mokslininkai dažniausiai išskiria tris recidyvinio nusikalstamumo kategorijas.
Juridinė recidyvo samprata yra pateikiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d., kur pasakyta, kad "Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų". Taigi galima išskirti pagrindinius tris elementus: 1. asmuo jau buvo teistas už tyčinį nusikaltimą; 2. vėl padaro nauja ar naujus tyčinius nusikaltimu; 3. teistumas neišnykęs ir nepanaikintas.
Faktinio recidyvo terminas vartojamas kriminologijos moksle ir dar vadinamas Kriminologiniu recidyvu ir suprantamas kaip pakartotinis arba daugkartinis nusikaltimų padarymas, nepaisant teisminio nuteisimo už jų padarymą, bausmės paskyrimo ir atlikimo, laiko tarpo, praėjusio po pirmojo ir vėlesnio nusikaltimų, bei kitų faktinių ir teisinių aplinkybių. Kriminologinis recidyvas iš esmės apima visus nusikaltimų pakartotinumo atvejus, išskyrus idealiąją nusikaltimų sutaptį. Taigi kriminologinė recidyvo samprata pabrėžia pakartotinio nusikaltimo padarymo faktą ir kaltininko asmenybės požymius.
Dar gali būti išskirtas penitencinis recidyvas, kuris reiškia, kad asmuo pakartotinai padaro nusikalstamą veiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Galima teigti, kad šios recidyvo kategorijos yra išskiriamos, nes kiekviena turi savo tikslus ir uždavinius. Taip nusikaltimų recidyvo sąvokos baudžiamasis teisinis turinys daro įtaką recidyvisto ar pavojingo recidyvisto teisiniam statusui, jo teisių apribojimams tiek kriminalinės bausmės atlikimo metu, tiek ir po jos atlikimo, taikant prevencijos priemones. O faktinio recidyvo tikslai yra pažintiniai ir analitiniai, jo išskyrimas yra siejamas su 5 jo atliekamais uždaviniais, kurie turi didelę praktinę reikšmę:
1. Recidyvinio nusikalstamumo dėsningumo analizė (kaip kinta);
2. Veiksnių sąlygojančių recidyvinį nusikalstamumą nustatymas;
3. Įvairių bausmių rūšių efektyvumo analizė;
4. Pakartotinių nusikaltimų darymo prevencijos priemonių rengimas;
5. Recidyvinio nusikalstamumo virtimo profesionaliu nusikalstamumu dėsningumų analizė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-09-26
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis30.08 KB
AutoriusKira
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasA. Paukštė
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Recidivinio nusikalstamumo prevencijos teisinis reguliavimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • A. Paukštė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą