Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Papročio nustatymas tarptautinėje teisėje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Papročio nustatymas tarptautinėje teisėje

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Papročio sąvoka ir reikšmė tarptautinėje teisėje. Objektyvusis elementas ("bendroji praktika"). Psichologinis paprotinės teisės formavimosi elementas (opinio iuris). Išvados.

Ištrauka

Žmonės, gyvendami ne izoliuotai vieni nuo kitų, o sudarydami gyvą sąmoningą organizmą – visuomenę, kurioje patys yra neišvengiamai įvairiausiais ryšiais tarpusavyje susiję, negali daryti tai, kas jiems tik šauna į galvą, o savo elgesį privalo tvarkyti, atsižvelgdami į tam tikrų taisyklių reikalavimus.
Tad patys pirmieji teisės aktai (jei tik juos galima taip pavadinti) buvo papročiai, pagal kuriuos senovės žmonės gyveno. Laikui bėgant nerašytinius papročius buvo imta užrašinėti, ir jie virto šiandieninės mūsų visuomenės įstatymais.
Teisinio papročio samprata yra diskusijų objektas. Daugelis autorių jas interpretuoja skirtingai: jei vieni autoriai papročio įtvirtinimą valstybės leidžiamuose teisės aktuose laiko vieninteliu būdu papročiui tapti teisiniu, tai kiti tai traktuoja jau nebe kaip paprotį ir atsieja paprotinę teisės formą nuo rašytinės. Teisinio papročio samprata yra dviejų kitų sampratų – papročio ir teisės – persidengimo laukas. Tai reiškia, kad teisinis paprotys turi turėti visus teisės ir papročio bruožus. Tačiau problema yra ta, kad visuotinai nesutariama dėl to, kas yra teisė, o ir papročio sąvoka taip pat nesiremia labai aiškia koncepcija.
Todėl svarbu panagrinėti tarptautinio papročio egzistavimo įrodymus, kurie leistų teigti, kad tarptautinis paprotys turi tarptautinės teisės šaltinio reikšmę.
Pagrindiniai autoriai, kurių darbais rėmiausi rašydama šį rašto darbą yra šie: Kūrys P., Požarskas M., Skruodis K.J., Vadapalas V., Vaišvila A. Taip pat kai kurie užsienio autoriai, tokie kaip Akehurst M., Malanczuk P.
Apie teisinį paprotį, kaip apie savarankišką teisės išraiškos formą, pradėta kalbėti tik XIX amžiaus pradžioje, nors "Teisinis paprotys yra seniausias, pirminis teisės šaltinis. Jis reiškia perėjimą nuo pradinių papročių taikymo ir visuomenės socialinės savireguliacijos prie teisinio reguliavimo. Be to, tai yra elgesio taisyklė, kuri, nuolat taikoma, per tam tikrą laiką tapo žmonių sąmonės ir elgesio dalimi ir ją priima tiek visuomenė, tiek valstybė. Kad paprotys būtų teisiškai įpareigojantis, jis turi atitikti tam tikrus kriterijus, būtent: laiko aplinkybės, visuotinumo, apibrėžtumo". ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-12-01
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai9 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis23.39 KB
Autoriusbestija414
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasKatuoka
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Paprocio nustatymas tarptautineje teiseje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Katuoka
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą