Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Arbitražo teismo apskundimas ir panaikinimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Arbitražo teismo apskundimas ir panaikinimas

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas – išnagrinėti arbitražo sprendimo apskundimo ir panaikinimo pagrindus. Arbitražinio teismo sprendimas. Arbitražinio teismo sprendimo forma ir turinys. Sprendimų rūšys. Sprendimo priėmimo tvarka. Arbitražinio teismo sprendimo tikslinimas, aiškinimas ir papildomas sprendimas. Sprendimo įsiteisėjimas. Arbitražinio teismo sprendimo apskundimas. Arbitražo sprendimų panaikinimas. Išvados.

Ištrauka

Arbitražas – tai vienas iš būdų spręsti ginčus. Ginčą arbitraže sprendžia privatus nepriklausomas ir nešališkas asmuo (tretysis asmuo). Šalių susitarimas esamą arba būsimą ginčą spręsti arbitražu eliminuoja galimybę dėl to paties ginčo kreiptis į teismą, jeigu kita ginčo šalis reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo. Todėl arbitražas dažnai vadinamas alternatyva teismui.
Skirtingai nei teisminis procesas, arbitražo procesas yra mažiau formalizuotas, jo taisyklės yra lankstesnės. Arbitrai nebūtinai turi būti teisininkai, jais gali būti taip pat atitinkamos verslo srities ekspertai, patys verslininkai ar šiaip gerbiami asmenys. Šalys išlieka proceso šeimininkėmis, jos renkasi arbitrus, nustato ginčo sprendimo taisykles, ginčo sprendimo vietą ir sprendžia kitus procedūrinius klausimus. Tiesa, tam reikalingas bendras šalių sutarimas, kurį, kaip žinia, gali būti sunku pasiekti, kai šalys pradėjo konfrontuoti. Todėl visus svarbiausius su arbitražu susijusius klausimus rekomenduojama išspręsti dar pasirenkant arbitražą kaip ginčo sprendimo būdą, t.y. sudarant susitarimą dėl arbitražo.[13]
Arbitražas - tai ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi savo susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą trečiąjį asmenį ar asmenis.
Visame pasaulyje arbitražas jau seniai pripažintas kaip efektyvus komercinių ginčų sprendimo būdas. Remiantis 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, arbitražo sprendimai pripažįstami 140 pasaulio valstybių, ir šis skaičius kasmet didėja.
Skirtingai nuo teismų, arbitražas yra lankstesnis - šalys gali susitarti dėl kalbos ir vietos, arbitrų skaičiaus bei jų skyrimo tvarkos, ginčams spręsti taikytinos teisės.[9]
Arbitražas – tai vienas iš dažniausiai pasirenkamų alternatyvių ginčų
sprendimo būdų. Tokį pasirinkimą lemia daugelis veiksnių, ir pirmiausia, teismo proceso
trūkumai (formalizmas, ilgi bylinėjimosi terminai, dideli kaštai ir kt.). Ypač dažnai arbitražą
renkasi verslo subjektai, spręsdami tarpusavio ginčus. Šiuolaikiniame verslo pasaulyje daugelio
stambių užsienio kompanijų kontraktuose numatoma arbitražinė išlyga arba sudaromas
arbitražinis susitarimas. Sunku tiksliai apskaičiuoti, kiek ginčų yra išsprendžiama arbitražu dėl jo
konfidencialumo, tačiau praktika rodo, kad šis skaičius kasmet vis didėja.
Doc. dr. J. Šatas arbitražą apibūdina kaip "patikimą ir palankų verslininkams
komercinių ginčų sprendimo būdą. Arbitražo būdu tarp šalių kilę ginčai išsprendžiami
operatyviai, teisingai, kvalifikuotai ir, svarbiausia, leidžia toliau išsaugoti normalias sąlygas
šalims dalykiškai bendradarbiauti".[8]
Po to, kai arbitražas priima sprendimą, arbitražinis procesas laikomas esąs baigtas.
Kiekvieno arbitražo tikslas yra priimti šalims privalomą sprendimą. Pačiu arbitražiniu susitarimu šalys įsipareigoja savanoriškai, skubiai ir sąžiningai laikytis arbitrų priimto sprendimo. Iš tiesų daugelis arbitražo sprendimų yra vykdoma savanoriškai. Pavyzdžiui, remiantis statistiniais duomeimis, 94 proc. ICC arbitražų priimtų sprendimų šalys įvykdo nesikreipdamos į teismą. Žinoma, tiksli statistika arbitražo srityje nėra įmanoma, kadangi arbitražas yra privati procedūra ir dažnai tai, kad jis vyko, niekur neregistruojama. Vis dėl to tikėtina, kad šalys dažniausiai susitaiko su sprendimu ir jam paklūsta.
Dažnai toks šalių geranoriškumas aiškinamas įvairiomis ekononinio ar finansinio spaudimo galimybėmis. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, formaliai turi teisę naudoti atsakomąsias, savigynos priemones. Be to, arbitražo sprendimo nevykdanti šalis rizikuoja savo reputacija. Kartais net paties ginčo fakto publikavimas gali pakenkti geram įmonės vardui. Tačiau tokios arbitražo sprendimo vykdymo garantijos yra tik šalutinės. Didžiausią reikšmę užtikrinti arbitražo sprendimų vykdymą turi efektyvi teisinė terpė, realios teisinės arbitražo sprendimo vykdymo garantijos.[2]
Darbo tikslas – išnagrinėti arbitražo sprendimo apskundimo ir panaikinimo pagrindus.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti kas tai yra arbitražinio teismo sprendimas.
2. Išanalizuoti arbitražinio teismo sprendimo apskundimo tvarką
3. Išanalizuoti arbitražo sprendimų panaikinimo pagrindus.
Darbo metodai –
1. teisinės literatūros analizė;
2. lyginamasis metodas ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-02-17
DalykasTeisės kursinis darbas
KategorijaTeisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai14 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis26.11 KB
Autoriusvardenis
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasJ. Kelpšaitė
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasEkonomikos ir teisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Arbitrazo teismo apskundimas ir panaikinimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 16 puslapių 
  • Kauno kolegija / 4 Klasė/kursas
  • J. Kelpšaitė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą