Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Feodalinė teisė: leno teisė, dvaro teisė, miesto ir prekybos teisė
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Feodalinė teisė: leno teisė, dvaro teisė, miesto ir prekybos teisė

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Lenų ir dvarų teisė. Lenų papročių įprasminimas. Dvarų papročių įprasminimas. Kolektyvinis dvarų teismas. Miestų ir prekybos teisė. Miestų atsiradimo priežastys. Miestų teisės sistemos. Prekybos teisė. Išvados.

Ištrauka

Terminas "feodalizmas" buvo išrastas tik XVII a. Iki tol – faktiškai nuo XII a. – žmonės kalbėjo ir rašė ne apie feodalizmą ar "feodalinę visuomenę", o apie "feodalinę teisę", visų pirma turėdami galvoje teisių bei pareigų sistemą, susijusią su senjoro-vasalo santykiais ir priklausomybe grįsta žemėvalda. Tačiau XVII a., Švietimo epochoje pirmą kartą buvo pavadinta feodaline visuomene, o svarbiausiais tokios visuomenės bruožas buvo pradėti laikyti privilegijuotas kilmingųjų luomas ir jam pavaldi valstietija.
Feodalizmas yra visuomenė, egzistavusi Vakaruose viduriniais amžiais. Šitokioje termino vartosenoje slypi etnocentrinė prielaida, kad tam tikrais Vakarų socialinės ir ekonominės istorijos bruožais galima pasinaudoti apibrėžiant kitų visuomenių socialinę-ekonominę santvarką. Negana to, XIX ir XX a. istorikų, nepaisydami su feodaline Vakarų ūkio sistema susijusių įsitikinimų sistemos, bažnytinės ir pasaulietinės valdžios santykių ir visų pirma teisinių institutų bei sąvokų, nupiešė iškreiptą vadinamojo feodalizmo – tiek dinamikos vaizdą. Štai istorikai marksistai, gamybinius santykius traktavę kaip feodalinės visuomenės infrastruktūrą, o politiką, ideologiją ir teisę – kaip antstatą. Santykiai socialinių bei ekonominių veiksnių ir politinių bei ekonominių veiksnių gali būti paaiškinti.
Taigi, turi būti nagrinėjamas ne feodalizmas, o įvairių rūšių teisė, tyrinėjamu metu reguliavusi visuomeninius ir ekonominius santykius. Tokia analizė turi apimti ne tik feodalinę teisę, t.y. teisę, reguliavusią feodalinę žemėvaldą bei senjoro-vasalo santykius, bet ir dvaro teisę, leno teisę, bei miesto ir prekybos teisę. Daugelis autorių nagrinėjo šią problemą. Vienas iš jų tai- Mindaugas Maksimaitis. Kuris ypač didelį dėmesį skyrė nagrinėjimams apie dvaro teisę, leno teisę ir miesto ir prekybos teisę. Jis siekė apžvelgti tuometinias problemas.
Formuojantis feodaliniams santykiams ir žemės nuosavybei koncentruojantis stambiųjų žemvaldžių rankose, pastarieji ėmė įgauti vis didesnę įtaką ne tik savo žmonių atžvilgiu, bet ir valstybės mastu. Neformalūs, papročių teisei pavaldūs senjoro ir vasalo, taip pat dvarininko ir valstiečio santykiai, susiję su vadinamuoju žemės laikymu (tenementum), reiškiančiu sąlyginį žemės valdymą, už kurį žemės laikytojas aukštesniam feodalui, tos žemės savininkui, turėjo atlikti tam tikras prievoles ar mokėti piniginę rentą. Šio pobūdžio visuomeniniai santykiai teisiškai buvo sureguliuoti, iš teisės visumos ėmė skirtis tik XI – XII a. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-01-28
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis23.92 KB
Autoriusginntare
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/Dėstytojaslekt. K. Šlušnys
Švietimo institucijaVilniaus verslo teisės akademija
FakultetasKlaipėdos skyrius
Failo pavadinimasMicrosoft Word Feodaline teise leno teise dvaro teise miesto ir prekybos teise [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Vilniaus verslo teisės akademija / 1 Klasė/kursas
  • lekt. K. Šlušnys
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą