Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Valstybė ir teisė. Samprata, požymiai ir funkcijos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Valstybė ir teisė. Samprata, požymiai ir funkcijos

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Įvadas. Teisės ir valstybės sąveika. Valstybės egzistavimo būdai. Valstybės susidarymo teorijos. Valstybės esmė. Valstybės požymiai. Valstybės funkcijos. Funkcijų klasifikavimo kriterijai ir funkcijų rūšys. Valstybės funkcijų sąvoka ir klasifikacija. Valstybės funkcijų įgyvendinimo formos ir metodai. Valstybės formos. Valdymo forma. Valstybės sandaros forma. Politinis režimas. Išvados.

Ištrauka

Nuo senų senovės mąstytojai mėgino atsakyti į klausimą, kas yra valstybė. Terminas "valstybė" savo bendrąja bei mūsų dienų reikšme atsirado vėliau, negu ta organizacija, kurią jis reiškia, t.y. tik XV amžiuje. Terminą "valstybė" bendrąja prasme pradėjo vartoti italų mąstytojas Nikolas Makiavelis. Italų kalbos žodis "lo stato", kilęs iš lotyniško "status", tapo pagrindu sudarant XVI a. išvestinius terminus kitose naujosiose kalbose.
Valstybė yra organizacija, kur dalis valdo visumą, negausios privilegijuotos grupės – visą visuomenę. Tai, kad šių dienų valstybė savo teritorijoje taiko suverenią, prievartinę ir hierarchinę valdžią visiems žmonėms, gyvenantiems jos teritorijoje, yra neginčytinas faktas. Taigi valstybė yra totalinė, vientisa, visuotinai kontroliuojama. Tai yra visos visuomenės organizacija, net jei valdžia į žmonių gyvenimą kišasi nežymiai, o individo laisvę nuo valstybės saugo įstatymai.
Valstybę galime traktuoti kaip organizacinę visumą, kurioje veikia politinės partijos, spaudimo grupės ir visuomeninės organizacijos. Ji, traktuojama kaip teritorinė visuotinė organizacija, tam tikra prasme sujungia partinę sistemą ir legaliai veikiančių visuomeninių susivienijimų.
Siauresne prasme valstybė yra hierarchinis, prievartą taikantis valstybinių organų kompleksas ir jų pagalbinis personalas (valstybės aparatas), tam tikru būdu išskirtas iš toje teritorijoje gyvenančios visuomenės. Kaip išskirtiniam aparatui, vadovaujančiam politiniam visuomenės gyvenimui, nepriklauso partinė sistema bei kitos visuomeninės organizacijos.
Valstybė, kaip organizuota viešoji valdžia, privalo reikšti viešpatavimą žmonių atžvilgiu, kai atskiros grupės viešpatauja kitų, gausesnių, grupių atžvilgiu.
Žmogaus, laisvo individo, gyvenimas bei jo prasmė labai priklauso nuo santvarkos tos valstybės, kurios pilietis jis yra. Kaip tik todėl žinios apie valstybę, jos formas, prigimtį, tikslus ir uždavinius yra naudingos.
Darbo tikslas: valstybės ir teisės sąveika. Apibrėžti valstybę, jos sampratą, požymius ir funkcijas.
Darbo objektas: valstybė.
Darbo uždaviniai: 1) Valstybės ir teisės sąveika; 2) Valstybės egzistavimo būdai; 3) Valstybės esmė ir jos funkcijos; 4) Valstybės valdymo ir sandaros formos.
Darbo metodai: sintezės – išvadų metodas, mokslinės literatūros analizė.
Naudojama literatūra: įvairi mokslinė literatūra. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-03-02
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis31.52 KB
AutoriusAušra
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasa. K. Šlušnys
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Valstybe ir teise. Samprata pozymiai ir funkcijos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 20 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • a. K. Šlušnys
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą