Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Teismų sistema Lietuvoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Teismų sistema Lietuvoje

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Iš teismų istorijos. Lietuvos teismų sistema po nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos Respublikos teismai ir jų steigimas. Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai. Apylinkių teismai. Apygardų teismai. Lietuvos apeliacinis teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Administraciniai-specializuoti teismai. Apygardų administraciniai teismai. Lietuvos vyriausias administracinis teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas. Išvados.

Ištrauka

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis numato: "Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, Teismas". Taigi teismai ir jų sistema yra vienas iš valstybės atributų. Teismai, vykdydami savo funkcijas, yra savarankiški ir nepriklausomi, nors juos ir sieja tam tikri ryšiai tiek su įstatymų leidžiamąja (priima įstatymus, nustatančius teismų sistemą, teismų veiklos principus, teismų kompetenciją ir kt.), tiek su vykdomąją (užtikrina teismų veiklos materialines sąlygas, įgyvendina specialistų rengimo programas ir kt.) valdžiomis. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teisminė valdžia įgyvendina teisingumo vykdymo valstybėje funkciją, pagal 30 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Taigi teismų sistema – tai valstybės teisminės valdžios institucijų, kurias sieja bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma.
Teismai buvo nevienodi: jie buvo atskiri kiekvienam luomui. Valstiečiai anksčiau turėjo savo teismus, kurie palengva išnyko, ir valstiečių teisėjais pasidarė tie, kurie valdė dvarą; taigi valdovo dvaruose teisė vietininkai, o bajorų dvaruose – bajorai. Dvasininkai, miestiečiai ir žydai turėjo savo atskirus teismus, o bajorai nuo seno priklausė didžiojo kunigaikščio teismui. Bet kadangi pats didysis kunigaikštis negalėjo išspręsti visų bylų, tai paprastai ir bajorus teisdavo jo paskirti urėdai – vietininkai, seniūnai, vaivados. Šiuos sprendimus buvo galima apskųsti pačiam didžiajam kunigaikščiui. Bet ir tokiais atvejais bylas paprastai spręsdavo ne jis vienas: kai kurias iš jų jis spręsdavo kartu su taryba, o kitas – viena taryba. Apskritai teismų srity buvo painiava, ir bylos iš vieno teismo eidavo į kitą be jokios tvarkos; be to, jos labai ilgai užsigulėdavo. Dėl to bajorija seimuose nuolat kėlė teismų klausimą, reikalaudama reformos.
Teismų reforma 1564 m. Lietuvos bajorijai labiausiai nepatiko, kad teismai priklauso didžiojo kunigaikščio skirtiems urėdams. Ji reikalavo, kad Lietuvoje būtų įvesti tokie pat pačių bajorų teismai, kokie buvo Lenkijoje. Pagaliau 1564 metų seime didysis kunigaikštis su tuo bajorijos reikalavimui sutiko, ir buvo pradėti steigti nauji bajorijos teismai; jie galutinai buvo sutvarkyti tiktai 1566m. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-05-14
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis22.14 KB
AutoriusRita
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasErmina Čižienė
Švietimo institucijaPanevėžio kolegija
FakultetasVerslo ir technologijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Teismu sistema Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • Panevėžio kolegija / 1 Klasė/kursas
  • Ermina Čižienė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą