Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344
Aprašymas

Įvadas. Tikslas yra sisteminiu požiūriu ištirti bei įvertinti Lietuvos respublikos konstitucinio teismo jurisprudencijoje pateiktą nuosavybės teisės turinio traktuotę ir išsamiai išnagrinėti šios teisės ribojimo pagrindus, su tuo susijusias teorines bei praktines problemas. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teoriniai aspektai. Nuosavybės ir nuosavybės teisės sąvoka. Nuosavybė konstitucinėje ir civilinėje teisėje. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Tyrimo metodologija. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tyrimo rezultatai. Nuosavybės teisės turinio traktuotės formavimasis. "triados koncepcija" Lietuvos respublikos konstitucinio teismo nutarimuose. Nuosavybės teisės turinio apibrėžties problematika Lietuvos respublikos. Konstitucinio teismo praktikoj. Nuosavybės teisės ribojimų pagrindai Lietuvos respublikos konstitucinio. Teismo praktikoje. Išvados. Pasiūlymai.

Ištrauka

Žmogaus teisių ir laisvių institutas – pamatinis civilizuotos žmonijos kūrinys, kuriam demokratinių valstybių konstitucijos suteikia teisinės vertybės statusą. Neginčytinų prigimtinių žmogaus teisių koncepcija yra dinamiška, ji kinta ir plečiasi, darydama įtaką žmonijos raidai. Todėl nenuostabu, kad šiandien tiek teorijoje, tiek praktikoje žmogaus teisių ir laisvių tema yra viena iš populiariausių, neatsižvelgiant į tai, ar apskritai kalbama apie šį fundamentalų reiškinį, ar apie vieną iš jo sudedamųjų elementų – nuosavybės teisę.
Nagrinėjamos temos aktualumas. Nuosavybės teisė – fundamentali tema bet kurioje teisinėje sistemoje. Nors sulaukusi dėmesio, tyrimų ir analizės, ji Lietuvos teisės doktrinoje dar nėra visiškai išbaigta. Paminėtinos kelios aplinkybės, tiek paskatinusios nagrinėti nuosavybės teisės turinį bei šios teisės apribojimo pagrindus, tiek rodančios analizuojamos temos aktualumą. Visų pirma, teisė nėra statiškas reiškinys, taigi ir nuosavybės teisiniams santykiams būdingas dinamiškumo požymis, jie nuolat vystosi, tobulėja, o tai lemia naujų su šiuo reiškiniu susijusių problemų atsiradimą. Jeigu, kol nuosavybės teisės objektu buvo laikomas daiktas, nuosavybės teisės turiniui apibrėžti pakako valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių, tai dabar, ištobulėjus civilinei apyvartai, ir pripažinus, kad nuosavybės teisės objektu gali būti nematerialaus pasaulio daiktai, iškyla nuosavybės teisės turinio problema.
Antra aplinkybė susijusi su šiuo metu vykstančiu procesu – šiuolaikinės nuosavybės teisės doktrinos formavimusi Lietuvoje. Kaip žinome, Sovietų Sąjunga ilgam laiko tarpui mūsų valstybėje nutraukė privačios nuosavybės teisinius santykius, paneigė pačią privačią nuosavybę. Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę privatinės nuosavybės institutas buvo grąžintas į teisinę sistemą ir reformuotas keičiant bei pildant 1964 m. Civilinio kodekso nuostatas. Kol galiausiai 2000 m. liepos 18 d. buvo priimtas dabartinis Civilinis kodeksas. Nuo šio reikšmingo įvykio praėjo nedaug laiko, kas sąlygojo, jog nuosavybės teisės koncepcija yra formavimosi stadijoje. Todėl reikšminga Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija nuosavybės teisės klausimais, kadangi ji tam tikra apimtimi įtakoja ir daro poveikį kuriamai ir besiformuojančiai nuosavybės teisės doktrinai.
Šio darbo mokslinis naujumas pasireiškia tuo, kad tai pirmas darbas, kuriame atskleista, kokia yra nuosavybės teisės turinio traktuotė Konstitucinio Teismo kuriamoje doktrinoje ir kokius pagrindus Teismas laiko tinkamais riboti šią prigimtinę teisę. Apskritai šiuo metu daiktinei teisei Lietuvoje nėra teikiamas pakankamas dėmesys ir jei ne profesoriaus V. Pakalniškio darbai, teisės doktina daiktinės teisės instituto klausimais atrodytų skurdžiai. Nuosavybės teisė taip pat ne iki galo išanalizuota ir tik atitinkamais aspektais atskleista tema. Ryškiausia šioje srityje yra A. Rauličkytės disertacija "Nuosavybės teisės gynimas konstitucinės priežiūros institucijose" ir E. Švilpaitės moksliniai darbai, tiesa, pastaroji autorė dėmesį koncentruoja į nuosavybės teisę Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kontekste. Civilinės teisės vadovėliuose nuosavybės teisės turiniui, o juo labiau jos apribojimo pagrindams daug dėmesio neskiriama.
Konstitucinėje teisėje nuosavybės teisės sampratą bandoma atskleisti darant nuorodas į atitinkamus Konstitucinio Teismo nutarimus. Galiausiai kituose šiame darbe naudotuose šaltiniuose, sąlyginai išskiriant T. Staugaitienės ir K. Jovaišo mokslinius straipsnius, nuosavybės teisės turinys ir apribojimo pagrindai analizuojami fragmentiškai.
Darbo tikslas ir uždaviniai. Darbo tikslas yra sisteminiu požiūriu ištirti bei įvertinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktą nuosavybės teisės turinio traktuotę ir išsamiai išnagrinėti šios teisės ribojimo pagrindus, su tuo susijusias teorines bei praktines problemas. Siekiant nurodyto tikslo keliami šie darbo uždaviniai :
• Pateikti nuosavybės ir nuosavybės teisės sampratą bei atskleisti šios teisės esmę konstitucinėje ir civilinėje teisėje.
• Apžvelgti nuosavybės teisių "trejeto" koncepciją ir nustatyti, kiek ji aktuali Konstitucinio Teismo praktikoje.
• Nuosekliai išnagrinėti ir įvertinti nuosavybės teisės turinį Konstitucinio Teismo doktrinoje.
• Nurodyti nuosavybės teisės ribojimo ištakas bei pateikti ribojimų būtinumą rodančius argumentus.
• Identifikuoti Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytus nuosavybės teisės ribojimo pagrindus.
• Pateikti išsamią nuosavybės teisės ribojimo pagrindų analizę.
Teorinė ir praktinė darbo reikšmė. Šis darbas turi nemažą teorinę ir praktinę reikšmę. Visų pirma, jis svarbus tiek civilinės, tiek konstitucinės teisės teorijai. Antra, juo galima remtis (vadovautis) vykdant tolesnius mokslinius tyrimus, sprendžiant naujai kylančias problemas. Darbe suformuluotos pagrindinės nuostatos gali padėti geriau suvokti šiuolaikinę nuosavybės teisės turinio traktuotę, šios teisės ribojimo pagrindus.
Darbo metodologija. Tyrimo tikslas suponavo šių mokslinių metodų taikymą. Plačiausiai naudotas sisteminės analizės ir indukcinis tyrimo metodas. Taip pat buvo pasitelktas istorinis metodas, kurio pagalba atskleista romėnų nuosavybės teisės instituto tam tikri aspektai. Tiriant Konstitucinio Teismo nutarimus, naudotas ir lingvistinis metodas. Analizuojamai medžiagai apibendrinti ir išvadoms formuoti pasitelkti loginis ir apibendrinimo metodai.
Tyrimo šaltiniai. Darbo pavadinimas parodo, jog pagrindiniai tyrimo šaltiniai – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai, Lietuvos Respublikos Konstitucija Tyrimo metu naudotasi monografijomis, vadovėliais, disertacijomis, mokslinių konferencijų medžiaga, moksliniais straipsniais, teisės aktų komentarais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-09-14
DalykasTeisės diplominis darbas
KategorijaTeisė
TipasDiplominiai darbai
Apimtis42 puslapiai 
Literatūros šaltiniai99 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis71.57 KB
Autoriusvioleta3
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasLaurinkus
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bendrosios nuosavybes teises igyvendinimo.geras [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Diplominiai darbai
  • 42 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • Laurinkus
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą