Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Lietuvos teisės šaltiniai XIII - XVIII amžiuje (3)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos teisės šaltiniai XIII - XVIII amžiuje (3)

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Teisiniai papročiai. Žemės privilegijos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sričių privilegijos. Privilegijos Bažnyčiai. Privilegijos miestams. Raštai, instrukcijos ir nuostatai didžiojo kunigaikščio valsčių ir dvarų urėdams ir gyventojams. Kazimiero teisynas. Lietuvos Statutai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) seimo ir Abiejų Tautų Respublikos seimo konstitucijos. Išvados.

Ištrauka

Teisė auga kartu su ją sukūrusia visuomene, ir tas augimas yra daugiau negu stichiškas prisitaikymas prie kintančios aplinkos – teisė keičiasi dėl joje "įmontuoto" kaitos mechanizmo. H. Bermanas taikliai pastebėjo, kad "teisė ne tik tęstinė; ji turi istoriją. Ji pasakoja istoriją". Teisės istoriją galima suprasti kaip tam tikriems dėsningumams pavaldų kryptingą įprasmintą teisės "įkopimą" į kokybiškai vis aukštesnį "laiptelį". Tokiu požiūriu galima žvelgti ir į Lietuvos teisinės sistemos raidos kelią. Jos pradinį etapą būtent atspindi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teisės šaltiniai. Šiame referate apibūdinsime pagrindinius LDK teisės šaltinius, jų kilmę, esmę, bei jų reikšmę visuomenės ir teisės raidai.
Iki XVI a. vid pagrindinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės šaltinis buvo vietos papročiai, kurių laikėsi tiek valdovai, tiek gyventojai, nors ankstyvuoju laikotarpiu didžiojo kunigaikščio valdžia buvo absoliuti, ir daugeliu atvejų jis galėjo elgtis savo nuožiūra. Lietuvoje kaip ir kitose šalyse paprotys kilo iš to, jog kažkada kas nors pradėjo tam tikrais atvejais elgtis tam tikru būdu ir vėliau toks elgesys imtas laikyti kaip tinkamas ir netgi privalomas. Jeigu paprotys būna dar sankcionuojamas valstybės jis tampa ne šiaip paprotys, o paprotinės teisės norma.
Lietuvos valstybės paprotinė teisė buvo nevienalytė – ją sudarė skirtingų teritorinių vienetų papročiai, prijungtose prie Lietuvos slavų žemėse taip pat galiojo vietos papročiai. Tokiu būdu valstybė buvo etniškai, ekonomiškai ir religiškai nevienalytė ir joje galiojo skirtingi teisiniai papročiai, o visa tai kliudė kurtis bendrąjai LDK teisei. Pažymėtina, jog Lietuvos valstybė neturėjo paprotinės teisės normų rinkinių, kuriuos turėjo to meto Vakarų Europos valstybės(barbarų įstatymai, Prancūzijos kutiumų rinkiniai), o tai itin komplikavo paprotinės teisės taikymą. Taip pat nesant bendrų papročių pagoniškosios Lietuvos laikais nebuvo susiformavę teisiniai papročiai netgi itin svarbiems santykiams reguliuoti, pavyzdžiui įpėdinystės teisė. Tai tam tikrais atvejais destabilizuodavo valstybę, nes kildavo ginčai tarp didžiojo kunigaikščio paveldėtojų ir kita. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-11-12
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis16.38 KB
AutoriusMonika
Viso autoriaus darbų10 darbų
Metai2004 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasVaišvila
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos teises saltiniai XIII XVIII amziuje (3) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Vaišvila
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą