Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Vaikų pilietybės teisinis reguliavimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vaikų pilietybės teisinis reguliavimas

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152535455565758596061626364656667686970717273
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas – kompleksiškai išnagrinėti vaikų pilietybę reguliuojančius šaltinius, vaikų pilietybės teisinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo pagrindus, išnagrinėti vaikų teisės į pilietybę išsaugojimo teisinį reguliavimą bei dvigubos pilietybės problematiką vaikų pilietybės požiūriu, išryškinti aktualiausias problemas ir pasiūlyti galimus jų sprendimo būdus, palyginti vaikų pilietybės teisinį reguliuotavimą tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse. Pilietybės sąvoka. Pilietybės teisės šaltiniai. Vaiko sąvoka. Įgijimtoji pilietybė. Nacionalinio ir teritorinio principų taikymas. Vaikų pilietybė, kai vienas iš tėvų yra kitos valstybės pilietis. Nesantuokinių vaikų pilietybė. Įvaikintų vaikų pilietybė. Vaikų pilietybės netekimo pagrindai. Teisės į pilietybę išsaugojimo ir pilietybės grąžinimo institutų įgyvendinimas. Išvados. Summary. Priedas (2 psl.).

Ištrauka

Valstybė neegzistuoja be piliečių, pilietybė yra suverenios valstybės atributas. Pilietybė nėra vien formali teisės kategorija, ji visada neatsiejamai susijusi su suvereniteto, nacionalinio identiteto, politinės santvarkos, asmens teisių klausimais. Europos konvencija dėl pilietybės nustato, jog "pilietybė – teisinis ryšys tarp asmens ir valstybės, kuris nenurodo asmens etninės kilmės". Pilietybė neretai suprantama kaip nuolatinis teisinis ar politinis teisinis asmens ir valstybės ryšys. Antai V. Vadapalas rašo: "Pilietybė laikoma nuolatiniu teisiniu ryšiu, kuriuo asmuo susijęs su valstybe nepriklausomai nuo to, kur šis asmuo bebūtų". 1989 m. Vaiko teisių konvencijos nustatyta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę (8 str. 1 d.) . Nors tarptautinėje teisėje yra įtvirtintas principas, jog kiekviena valstybė gali apibrėžti, kas yra jos piliečiai, vis dėlto valstybės nėra visiškai laisvos savo nacionaliniais įstatymais ar sudarytomis tarptautinėmis sutartimis nustatydamos pilietybės teisinį reguliavimą. Pilietybė yra tam tikra politinė jungtis tarp asmens ir valstybės, tiksliau tariant, abišalė piliečio ir valstybės pareigų ir teisių sąraizga. Iš vienos pusės, valstybė gina savo pilietį, nežiūrint kur jis gyventų – namie ar svetur. Iš antros pusės, pilietis turi ne tik pareigų valstybei bet ir teisių. Todėl kiekvienai, o ypač besikuriančiai demokratinei valstybei, pilietybės klausimas yra vienas svarbiausių. Pilietybės klausimas visa savo svarba buvo iškilęs tiek prieš Nepriklausomybės atkūrimą, tiek po jos. Neprarado aktualumo šis klausimas ir dabar. Tai, kad pilietybę pagrįstai galima laikyti vienu aktualiausių teisės institutų, liudija teisės aktų, reguliuojančių pilietybės teisinius santykius kaita: 1991 metų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, 2002 metų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, 2006 metų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas.
Šio darbo tikslas – kompleksiškai išnagrinėti vaikų pilietybę reguliuojančius šaltinius, vaikų pilietybės teisinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo pagrindus, išnagrinėti vaikų teisės į pilietybę išsaugojimo teisinį reguliavimą bei dvigubos pilietybės problematiką vaikų pilietybės požiūriu, išryškinti aktualiausias problemas ir pasiūlyti galimus jų sprendimo būdus, palyginti vaikų pilietybės teisinį reguliuotavimą tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse.
Tikslui pasiekti, keliami tokie uždaviniai:
Aptarti pilietybės ir vaiko sąvokas, parodyti pilietybės apibūdinimų įvairovę tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose pilietybės teisės šaltiniuose, aptarti vaiko amžiaus nustatymo ribas, veiksnumo klausimus;
Aptarti tiek Lietuvos, tiek tarptautinius pilietybės teisės šaltinius, susijusius su vaikų pilietybės teisiniu reguliavimu.
Išanalizuoti vaikų pilietybės įgijimo principus – nacionalinį ir teritorinį principus, taikomus tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse, bei kitus vaikų pilietybės įgijimo pagrindus, atkreipiant dėmesį į vaikų pilietybės įgijimo problematiką;
Išanalizuoti Lietuvos ir kitų valstybių teisės aktus, reguliuojančius vaikų pilietybės netekimo pagrindus, išskiriant dvigubos pilietybės problemas;
Išanalizuoti teisės į pilietybę išsaugojimo ir pilietybės grąžinimo institutų įgyvendinimą.
Šio magistro darbo objektas – vaikų pilietybės teisiniai santykiai – tai pilietybės teisės normomis sureguliuotuoti visuomeniniai santykiai, susiklostantys pilietybės srityje.
Tyrimo metodai. Rašant darbą bus taikomi teorinės (loginės) analizės, sisteminės analizės, dokumentų analizės, apibendrinimo ir lyginamasis metodai.
2006 m. gruodžio 12 d. Zdislaw Galicki (Teisinio bendradarbiavimo Europos komiteto biuras) pristatė tinkamumo tyrimą dėl vaiko pilietybės. Šiame tyrime didžiausias dėmesys sutelkiamas į Europos Konvencijos dėl pilietybės nuostatas, reguliuojančias vaikų pilietybės teisinius santykius.
Magistro darbas susideda iš įvado, šešių dalių ir išvadų. Pirmojoje dalyje "Pilietybės sąvoka" aptariamos pilietybės sąvokos, parodoma pilietybės apibūdinimų įvairovė, pilietybės teisinio reguliavimo prigimtis, pilietybės esmė ir ypatumai.
Antroje dalyje "Pilietybės teisės šaltiniai" aptariami pilietybę reguliuojantys šaltiniai – tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai, išanalizuojami pagrindiniai pilietybės reguliavimo aspektai, kurie siejasi su vaikų pilietybės teisiniais santykiais, jų poveikis nacionaliniams teisės aktams. Šioje dalyje taip pat aptarsime nacionalinius teisės šaltinius – Konstituciją, Konstitucinio teismo nutarimus, Lietuvos Respublikos įstatymus.
Trečioje dalyje "Vaiko sąvoka" aptarsime Lietuvos, tarptautiniuose ir kitų valstybių teisės aktuose nustatytas vaiko savokas, amžiaus ribas, veiksnumo klausimus.
Ketvirtoje dalyje "Įgijimtoji pilietybė" nagrinėjami vaikų pilietybės įgijimo principai – nacionalinis ir teritorinis principai, analizuojami pilietybės įgijimo atvejai, kai tėvų pilietybės skirtingos, kai vaikų tėvai nėra sudarę santuokos bei įvaikintų vaikų pilietybės įgijimo klausimai. Aptariamos Lietuvos ir kitų valstybių teisės aktų nuostatos, reguliuojančios vaikų pilietybės įgijimo teisinius santykius.
Penktoje dalyje "Vaikų pilietybės netekimo pagrindai" nagrinėjami vaikų pilietybės netekimo ir sugrąžinimo pagrindai bei iš šių teisinių santykių iškylančios problemos Lietuvoje. Aptariamos Lietuvos ir kitų valstybių teisės aktų nuostatos.
Šeštoje dalyje "Teisės į pilietybę išsaugojimo ir pilietybės grąžinimo institutų įgyvendinimas" aptariamas teisės į pilietybę išsaugojimo ir pilietybės grąžinimo institutas bei aptariamos vaikų dvigubos pilietybės problemos.
Baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados, literatūros sąrašas, santrauka anglų kalba. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-03-30
DalykasTeisės diplominis darbas
KategorijaTeisė
TipasDiplominiai darbai
Apimtis72 puslapiai 
Literatūros šaltiniai122 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis150.47 KB
AutoriusAgne
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas5
Mokytojas/DėstytojasNormantas
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word vaiku pielietybes teisinis reguliavimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą