Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Seimo kontrolieriai kaip konstitucinis žmogaus teisių gynimo institutas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Seimo kontrolieriai kaip konstitucinis žmogaus teisių gynimo institutas

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859606162636465
Aprašymas

Įvadas. Žmogaus teisių sistemos apibūdinimas. Žmogaus teisių samprata. Lietuvos žmogaus teisių gynimo institucinio mechanizmo analizė. Nuomonė apie tai, ar Lietuvoje žmogaus teisės yra pažeidžiamos? Ombudsmeno institucijos prigimtis ir trumpa Seimo kontrolierių institucijos raidos Lietuvoje apžvalga. Seimo kontrolierių, kaip žmogaus teisių apsaugos Konstitucinio garanto, bruožai bei vieta valstybės valdžios institucijų sistemoje. Seimo kontrolierių santykis su Seimu. Veiklos nepriklausomumas ir atskaitingumas. Seimo kontrolieriai ir administraciniai teismai – kurią iš institucijų žmogus pasirinks savo teisių gynimui? Specializuotų ombudsmenų institucijų ir Seimo kontrolierių santykis. Seimo kontrolierių įtaka įgyvendinant teisę į tinkamą viešąjį administravimą. Seimo kontrolierių darbo ginant žmogaus teises efektyvinimas ir rekomendacijų socialinio teisinio poveikio tendencijos. Išvados ir siūlymai. Santrauka. Summary.

Ištrauka

Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje suformuluotas tautos pasiryžimas kurti teisinę valstybę kartu nusako ne tik valstybinės raidos kryptį – idealą, bet ir kriterijų, pagal kurį kiekvieną kartą galima pasitikrinti Lietuvos valstybės laivo koordinates pakeliui į teisinę valstybę . O tokio pasitikrinimo kriterijus – žmogaus teisės ir jų faktinė realybė: turime teisinės valstybės tiek, kiek iš tikrųjų gerbiame žmogaus teises. Šiuolaikinis konstitucionalizmas neįsivaizduojamas be žmogaus teisių ir laisvių apsaugos. Konstitucijoje, aukščiausios galios teisės normose, įtvirtinamos pagrindinės teisės, kylančios iš žmogaus prigimties. Šioms teisėms pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas .
Louis Favoreu, analizuodamas konstitucinės justicijos funkcijas, mini ne tik konstitucijos laikymosi užtikrinimą, teisėjavimą politiniam procesui, visuomenės santaikos stiprinimą, politinės kaitos teisėtumo patvirtinimą, bet ir "pagrindinių teisių skleidimo ir įtvirtinimo funkciją" bei pareigą "saugoti pagrindines teises" . Teisinės valstybės kūrimas yra neatsiejamas nuo pilietinės visuomenės stiprėjimo, pagarbos žmogaus teisėms įsigalėjimo, tinkamo viešojo administravimo įgyvendinimo.
Seimo kontrolierių institutas, kurio steigimą nustato Konstitucijos norma - vienas iš svarbesnių sraigtų nacionaliniame žmogaus teisių gynimo mechanizme. Sukurtas perimant demokratinių pasaulio šalių, o ypač Švedijos ir Lenkijos patirtį, institutas egzistuoja kaip Konstitucinis žmogaus teisių garantas. Pagrindinė Seimo kontrolierių užduotis – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinti žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tarnauti žmonėms. Šios siekiamybės įgyvendinamos tiriant skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo.
Temos aktualumas ir originalumas. Lietuvoje Seimo kontrolieriai naudodamiesi įstatymo jiems suteiktomis galiomis dar tik atranda savo vietą valstybės institucijų sistemoje. Seimo kontrolierių veikla (kaip ir pati institucija) gana nauja ir teisės moksle nėra plačiai nagrinėta. Lietuvoje keletas mokslininkų domėjosi Seimo kontrolierių teisinio statuso specifika: M. Maksimaitis, T. Birmontienė, A. Taminskas, V. Sinkevičius, A. Urmonas, B. Pranevičienė, S. Vidrinskaitė. Institucinių priemonių, padedančių ginti pažeistas žmogaus teises paieška, Seimo kontrolierių vietos atradimas tarp jų ir šios institucijos galių tyrinėjimai ypač aktualus šiuo metu. Šiame darbe institucija bus nagrinėjama specifiniu ir iki šiol mažai nagrinėtu kampu – pro žmogaus teisių gynimo sistemos prizmę.
Darbo tikslas ir uždaviniai. Išanalizuoti Seimo kontrolierių teisinio statuso ypatumus, apibrėžti jų vietą institucinėje žmogaus teisių gynimo sistemoje bei vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje. Pateikti išvadas ir siūlymus Seimo kontrolierių veiklos efektyvinimui. Pagrindiniai uždaviniai:
1. Sistemiškai išanalizuoti žmogaus teisių gynimo institucinio mechanizmo sąrangą ir struktūrą, apibrėžti Seimo kontrolierių institucijos vietą joje.
2. Atskleisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnio normos esmę ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo normomis nustatytus šios institucijos teisinio reguliavimo bruožus, susijusius su žmogaus teisių įgyvendinimu.
3. Išnagrinėti specializuotų ombudsmeno institucijų kūrimo priežastis ir jų bruožus, atskleisti Lietuvoje veikiančių Lygių galimybių kontrolieriaus ir Vaiko teisių kontrolieriaus kompetenciją, jų santykį su klasikiniu parlamento ombudsmenu.
4. Analizuojant Seimo kontrolierių santykį su Seimu bei administraciniais teismais atskleisti Seimo kontrolierių vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, panagrinėti jų panašumus ir skirtumus bei poveikį viešojo valdymo sričiai, aptarti praktikoje pasitaikančias problemas.
5. Panagrinėti Seimo kontrolierių darbo efektyvinimo priemones, o taip pat ombudsmeno rekomendacijų socialinio – teisinio poveikio efektą.
Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimo objektas – Seimo kontrolierių teisinis statusas ir galios veikti kaip žmogaus teisių gynimo institucijai. Seimo kontrolierių teisiniam statusui atskleisti darbe naudojami įvairūs metodai.
Istorinis metodas taikomas aptariant žmogaus teisių ir jų gynimo raidą, ombudsmeno institucijos kilmę ir raidą Europos valstybėse, taip pat apžvelgiant Lietuvos parlamentinės kontrolės tradicijas. Taikant loginį – sisteminį metodą daromi apibendrinimai, išvados. Analitinis tyrimo metodas taikomas analizuojant žmogaus teisių sistemą bei dabartinę padėtį Lietuvoje. Lyginamasis metodas darbe naudojamas epizodiškai – ten, kur šio metodo naudojimas reikalingas atskleisti vieno ar kito teisinio reguliavimo bruožo ypatumus, pliusus ar minusus. Tokios šio metodo taikymo ribos pasirinktos dar ir todėl, kad lyginamuoju aspektu (lyginant ombudsmeno veiklą Europos valstybėse ir Lietuvoje) yra pakankamai mokslinės medžiagos ir ši problematika pakankamai išnagrinėta . Naudojant lyginamąjį metodą apsiribojama Europos valstybių patirtimi (daugiausiai tokių šalių kaip Švedija, Suomija, Lenkija, Prancūzija, Graikija ir kt.). Lyginamasis metodas plačiai naudojamas tarpusavyje lyginant Lietuvos žmogaus teisių gynimo institucijas.
Tyrimo šaltiniai. Pagrindiniai tyrimo šaltiniai – Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktai, mokslinės studijos, publikacijos, konferencijų ir seminarų medžiaga. Analizuojami Seimo kontrolierių veiklą reglamentuojantys įstatymai, iš dalies – Seimo kontrolierių veiklos metinės ataskaitos . ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-09-21
DalykasTeisės diplominis darbas
KategorijaTeisė
TipasDiplominiai darbai
Apimtis62 puslapiai 
Literatūros šaltiniai77 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis88.69 KB
AutoriusErika
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas5
Mokytojas/DėstytojasNormantas
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word  Seimo kontrolieriai kaip konstitucinis zmogaus teisiu gynimo institutas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą