Teisės teorija (35)

Teisės sampratų įvairovė ir jų ženklai modernioje teisės sampratoje. Platusis ir siaurasis teisės sampratos tipai. Pagrindinės teisės sampratos ir jų trumpa charakteristika. Teisės sampratų klasifikacijos. Teisės socialinė paskirtis (teisės kūrimo tikslas). Teisės socialinės paskirties ir teisės funkcijų sąveika. Pagrindinės teisės funkcijos. Žmogaus teisės kaip pagrindinis socialinės paskirties objektas: sąvoka, istorinė raida, klasifikacija. Teisinis reguliavimas kaip socialinio reguliavimo rūšis. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Socialinės ir techninės normos: panašumai ir skirtumai. Socialinės normos sąvoka. Socialinių normų rūšys. Teisės normų ir moralės sutampantys ir besiskiriantys požymiai. Teisės normų ir korporatyvinių normų santykis. Teisės normos kaip logikos kategorija. Teisės normos ir kitos socialinės normos: bendrieji ir skiriantys požymiai. Teisės normos formalieji požymiai. Teisės normos turiningieji požymiai ir jų priklausomybė nuo vyraujančios teisės sampratos: aksiologinis, bihevioristinis ir legistinis teisės normos aspektai. Teisės normos vidinė struktūra. Diskusija dėl trinarės teisės normos struktūros. Teisės normos vidinė struktūra: normos adresatas, normos veikimo sąlygos, elgesio modelis, elgesio modelio pobūdis. Teisės normos struktūros išdėstymas teisiniame tekste. Teisės normos loginės ir tekstinės struktūros santykis. Teisės išraiškos formos (šaltiniai) Teisės normų forma. Konkuruojantys "teisės formos" ir "teisės šaltinio" terminai. Teisės šaltinis ir teisės normų šaltinis – sąvokų reikšmės. Diskusija dėl teisės formos ir teisės šaltinio skirtumų. Teisinis paprotys. Teisinis precendentas. Norminės sutartys. Norminis teisės aktas. Teisės principai kaip specifinė teisinės materijos dalis: sąvoka ir rūšys. Teisės principų konkurencija ir jos sprendimų būdai. Teisės aktas ir jo rūšys. Teisėkūros sąvoka. Teisėkūra kaip visuomeniniai procesai ir teisėkūra kaip specialių institucijų veikla. Teisėkūros požymiai. Teisėkūros subjektas. Teisinės technikos samprata. Teisės aktų sąvoka ir rūšys: norminiai teisės aktai, teisės taikymo aktai, teisės aiškinimo aktai, individualūs aktai, administraciniai aktai. Teisės aktų hierarchija. Norminis teisės aktas, kaip teisės išraiškos forma, jo pagrindiniai požymiai. Norminiai teisės aktai (TNA) ir teisės taikymo aktai (TTA): bendrieji ir skiriamieji požymiai. Norminio teisės akto struktūra. Teisės aktų galiojimo ribos: laiko. teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Teisės normų sistema .Teisės normų sistemos sąvoka. Teisės normų sistemos metodologiniai pagrindai. Pagrindinės teisės šakos ir jų charakteristika. Teisės normų klasifikacijos kriterijai. Materialinės ir procesinės teisės normos. Bendrosios ir individualios teisės normos. Sankcionuojamos ir sankcionuojančios teisės normos. Pirminės ir antrinės teisės normos. Definityvinių, deklaratyvių ir rekomendacinių teisės normų išskyrimo problema. Teisės sistemos ir teisinės sistemos santykis. Pagrindinės pasaulinės teisės sistemos (tradicijos) ir jų bendra charakteristika. Sisteminimo sąvoka ir priežastys. Sisteminimo subjektai. Sisteminimo formos: teisės aktų apskaita, inkorporacija, konsolidacija, kodifikacija. Teisinių santykių sąvoka ir jų požymiai. Teisinio santykio prielaidos: teisiniai faktai ir jų rūšys. Teisinių santykių struktūra, kaip šių santykių išskirtinumą lemiantys požymiai. objektas, subjektas, turinys. Objektinė ir subjektinė teisė. Teisės subjektas ir teisinių santykių. subjektas. Teisinių santykių rūšys. Teisės normų įgyvendinimas. Teisės įgyvendinimo sąvoka. Teisės taikymas kaip kompetentingų. institucijų ir pareigūnų veikla. Teisės taikymo pagrindai. Teisės taikymo požymiai. Teisės taikymo stadijos. Teisės taikymo aktas ir jo struktūra. Kompetencijos normų ir teisės taikymo santykis. Teisės normų aiškinimas. Teisės normų aiškinimo sąvoka. Teisės normų aiškinimo priežastys ir stadijos. Teisės normų aiškinimo būdai ir rūšys. Teisės normų aiškinimo aktai: sąvoka ir rūšys. Teisminio teisės normų aiškinimo ir teismų precendentų palyginimas. Teisės spragos ir jų pildymas. Įstatymo analogija ir teisės analogija. Įstatymo analogija ir plečiamasis teisės aiškinimas. Teisės normų prieštaringumas: kolizija ir konkurencija. Pagrindinės teisinio prieštaringumo sprendimo taisyklės. Teisės pažeidimas ir teisinė atsakomybė. Teisėtas elgesys: sąvoka ir rūšys. Teisės pažeidimo sąvoka: plačioji ir siauroji. Teisės pažeidimo rūšys. Teisės pažeidimas kaip teisinės sankcijos taikymo prielaida (siauroji teisės pažeidimo samprata). Teisės pažeidimo sudėtis: objektyvieji ir subjektyvieji teisės pažeidimo požymiai.