Socialinės apsaugos teisiniai aspektai pagal Lietuvos I statutą

Įvadas. Pirmasis lietuvos statutas. Pirmojo lietuvos statuto struktūra. I skyrius "apie valdovo asmenį". Šio skyriaus normos reglamentuoja, II skyrius "apie šalies gynybą", III skyrius "apie bajorijos laisvę ir apie didžiosios kunigaikštystės išsiplėtimą", iv skyrius " apie moteris ir merginų ištekinimą", V skyrius "apie globėjus". VI skyrius "apie teisėjus ". VII skyrius "apie smurtą šalyje ir apie sumušimą, ir apie šlėktų nužudymus". Viii skyrius " apie žemės bylas, apie ribas ir apie ežias, apie kuopas". IX skyrius "apie kitus turtinius ginčus". X skyrius " apie praskolintus ir įkeistus dvarus". XI skyrius "apie bausmes už smurtą prieš valstiečius". Xii skyrius "apie atsakomybę už turto grobimą". XII skyrius "apie atsakomybę už vagystes". Socialinės apsaugos teisiniai aspektai pirmajame lietuvos statute. Moterų, merginų ir našlių padėtis. Globa ir paveldėjimas. Išvados. Priedai (15).

Turbūt nėra nė vienos istorijos knygos, kurioje aprašoma XVI amžiaus Lietuvos istorija ir nebūtų paminėtas Pirmasis Lietuvos Statutas. Šiame Statute atsispindėjo svarbiausi ir įvairiausi XVI amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau LDK) visuomenės raidos reiškiniai bei procesai. Vienas iš svarbiausių valstybės brandos požymių yra rašytinės teisės atsiradimas, o ypač bendro visai valstybei įstatymų sąvado sukūrimas, t.y. Pirmojo Lietuvos Statuto sukūrimas. Pirmaisiais rašytiniais teisės aktais laikytinos 1387 metų Jogailos privilegijos, suteiktos Vilniaus vyskupijai ir neseniai priėmusiems katalikų tikėjimą Lietuvos bajorams; Kazimiero teisynas laikytinas pirmuoju teisynu, kuris buvo surašytas 1468 metais. Pirmasis Lietuvos Statutas buvo priimtas 1529 metais, po septynerių metų svarstymo jį priėmė Vilniaus seimas, todėl šis Statutas laikomas brandaus feodalizmo epochos vaisiumi. Manoma, kad būtent epocha nulėmė aukštą Pirmojo Lietuvos Statuto lygį, platų turinį ir didelę apimtį.
Palyginus su dabartiniu Lietuvos Respublikos Civiliniu Kodeksu, Pirmasis Lietuvos Statutas buvo tik pagrindines normas nustatantis teisynas, tačiau jis buvo ir teisynas, kuris padėjo pagrindą visai Lietuvos teisei, taip pat ir dabartiniam LR Civiliniam Kodeksui.
Pirmasis Lietuvos Statutas savo metui pakankamai tobulas, nes jame jau buvo suformuluoti visi pagrindiniai lietuvių tautos teisių įstatymai.
Kaip ir visoje Vidurio Europoje, XVI amžiaus pradžioje ir LDK skiriamas didelis dėmesys teisės kodifikavimui – teismams ir administracijai kilo didelių sunkumų dėl įstatymų išsibarstymo per daugybės privilegijų, ponų tarybos ir kunigaikščių sprendimų, skirtingose valstybės dalyse galiojančių skirtingų įstatymų. Pirmieji ketinimai kodifikuoti Lietuvos teisę pradėjo ryškėti 1501 m., tačiau pirmasis projektas seimui pristatytas tik 1522 m.
Teisyno pirmoji redakcija jau buvo baigta 1522 m. gruodį, vykusiame Vilniaus Seime. Šį statutą sudaryti paskatino tai, jog ligi šiol Lietuvoje nebuvo rašytinių įstatymų sąvado, ir dėl to teisiant bei vykdant teisingumą teisėjai dažnai turėjo vadovautis tik savo sąžine ir protu, o dėl to nuolat kildavę skundų, kurių sprendimas apsunkindavo patį didįjį kunigaikštį. Dėl to ir sudarytas Lietuvos Statutas, kad visoje Lietuvoje vienodai galėtų būti vykdomas teisingumas.
Pirmasis statutas patvirtintas 1529 m. įtvirtinęs ponų privilegijuotą teisę, tai buvo bajorų teisės kodeksas.
Yra išlikę trys Statuto rankraščių tekstai ir trimis kalbomis: senąja slavų kanceliarine; lenkų, lotynų. Senoji kanceliarinė slavų kalba tuo metu buvo vartota valstybės vidaus gyvenime, o lotynų kalba – tarptautiniuose santykiuose. Tačiau Pirmojo Statuto lotyniškas tekstas tėra vertimas, padarytas 1530m. spalio 5d. valdovo nurodymu ...