Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>1933 metų Lietuvos Respublikos Teismų santvarkos įstatymas ir jo reikšmė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

1933 metų Lietuvos Respublikos Teismų santvarkos įstatymas ir jo reikšmė

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Lietuvos teismų sistema 1918 – 1933 m. Bendroji Lietuvos teismų reformos apžvalga. Lietuvos teismų sistema 1933 – 1940 m. Apylinkės teismas. Apygardos teismas. Apeliaciniai rūmai. Vyriausiasis tribunolas. Karo teismai. Teisėjų tarnybos sąlygos. Prokurorai ir jų padėjėjai. Advokatai. Išvados.

Ištrauka

Nors iki 1933 metų buvusią teismų sistemą ir atskiras jos grandis bandyta pertvarkyti ir tobulinti ir pasiekta teigiamų poslinkių, gyvenimas ir teismų praktika parodė, jog būtina keisti teismų santvarkos įstatymus. Jau pradedant 1924 m. buvo parengta keletas projektų.
1933 m. liepos 11 d. priimtas Teismų santvarkos įstatymas, įsigaliojęs 1933 m. rugsėjo 15 d. Šis įstatymas padarė esminių teismų santykių, jų kompetencijos pakeitimų, sureguliavo atskirų teismų bylų priklausomybės klausimus, kuriuos iki tol reglamentavo baudžiamojo ir civilinio proceso įstatymo normos. Įgyvendinant 1933 m. Teismų santvarkos įstatymą, teisėjų sudėtis stabilizavosi, teismo darbuotojai tapo labiau kompetentingi, teismai ėmė normaliai funkcionuoti. Šis įstatymas vertas ypač didelio dėmesio, nes būtent jis, praėjus daugiau nei 60 metų, tapo 1990 m. atkurtos Lietuvos Respublikos teismų įstatymų kūrimo pagrindu. Pagrindinės nuostatos buvo įgyvendintos 1992 m. ir dabar galiojančiame 1994 m. Teismų įstatymuose. Kai kurios šio įstatymo nuostatos nesensta ir tebelieka aktualios.
Apylinkės teismą sudarė apylinkės teisėjas. Didesnės teismo apylinkės turėjo po keletą teisėjų. Apylinkės teismas buvo vienasmenis teismas – bylas teisėjas nagrinėjo vienasmeniškai. Turint galvoje tai, kad apylinkės teismui pirmosios instancijos tvarka buvo pavesta spręsti visas civilines bylas, nepaisant ieškinio dydžio, tokia praktika vargiai ar buvo pateisinama, nes:
1) atkrito galimybė pasinaudoti senų, patyrusių teisėjų žiniomis ir kompetencija;
2) apylinkės teisme nagrinėjant neretai gana sudėtingus civilinius ginčus vienasmeniškai, dar tam ne visi tinkamai pasirengę teisėjai ir ateityje galėjo kartoti analogiškas savo klaidas.
Be civilinių bylų, apylinkės teismo teisėjai pirmąja instancija nagrinėjo ir baudžiamąsias bylas, išskyrus bylas dėl valstybės ir vietos savivaldybės tarnautojų tarnybinių nusikaltimų ir dėl nusikaltimų valstybės saugumui. Teisingumo ministras turėjo teisę pavesti vienam kuriam nors apylinkės teismui spręsti tam tikras apylinkės teismo kompetencijos bylas, kylančias visoje apygardos teismo teritorijoje ar jos dalyje arba kelių teismo apygardų ( įstatymo &15 ). Teisingumo ministras taip pat nustatė, kuris apylinkės teismas sprendžia apylinkės teismo kompetencijos baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų karo prievolei, padarytų Klaipėdos krašte. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-09-24
DalykasTeisės referatas
KategorijaTeisė
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis17.19 KB
Autoriusgiedre
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaJuodšilių "Šilo" vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word 1933 metu Lietuvos Respublikos Teismu santvarkos istatymas ir jo reiksme [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2007-05-26 IP: 88.119.49.36
    ugn sako

    geras referatas,ais6kus,informatyvus.

  • 2006-05-01 IP: 85.206.50.58
    Paulius sako

    siaip visai neblogas darbas, nors gal biski yra trukumu, bet galima kazka naudyngo surasti.dekui

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Juodšilių "Šilo" vidurinė mokykla
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą